Topografinio plano sudarymo galimybių vertinimas  naudojant geodezinius metodus ir fotonuotraukas iš bepiločio orlaivio

Sipavičiūtė, Justina

Dspace pagrindinis
→
Studentų baigiamieji darbai - Studijų programos
→
geodezija
→
Peržiūrėti elementą

Topografinio plano sudarymo galimybių vertinimas naudojant geodezinius metodus ir fotonuotraukas iš bepiločio orlaivio

Sipavičiūtė, Justina

URI: http://dspace.kaunokolegija.lt//handle/123456789/1667

Data: 2019-06-10

Santrauka:

Teorinėje dalyje aptariamas bepiločių orlaivių naudojimo reglamentavimas, taip pat gautų fotogrametrinių duomenų taikymo galimybės ir topografinių planų reglamentavimas. Praktinėje dalyje analizuojama bepiločių skraidyklių orlaivių raida, klasifikacija, techninės savybės ir praktinės taikymo galimybės, aptariami objekto fotografavimo metu naudoti prietaisai. Taip pat darbe pateikiami skaitmeninio vaizdo gavimo būdai. Aptariama aerokartografavimo darbų pasiruošimo eiga, skrydžio informacija, programinių įrangų, skirtų fotogrametriniams duomenims apdoroti palyginimas. Pateikiami apdorotų duomenų rezultatai ir jų tikslumo įvertinimas. Be to aptariama kaip buvo gaunamas topografinis planas, kaip vyksta planų derinimas, bei buvo palyginti gauti rezultatai su bepiločiu orlaiviu ir GPNS prietaisu, aptariamos išvados ir literatūros informaciniai šaltiniai. Baigiamojo darbo metu buvo nustatyta, kad bepilotėms skraidyklėms pakilti iki 120 m ir nuskristi 500 m nuotoliu leidimų nereikia, tačiau miestuose negalima skristi arčiau kaip 50 m nuo pastatų, pašalinių žmonių ir virš tankiai gyvenamų teritorijų. Taip pat buvo išanalizuoti pagrindiniai kriterijai įtakojantys bepiločių skraidyklių funkcionalumą, tai: masė, skrydžio trukmė, didžiausias pakilimo aukštis, keliamoji galia ir jėga, motoro tipas. Skrydžio metu 406 nuotraukomis buvo nufotografuota 1,73 ha teritorija, iš gautų duomenų sukurtas ortofotografinis žemėlapis ir erdvinio paviršiaus modelis. Atlikus ortofotografinio žemėlapio tikslumo tyrimą buvo nustatyta, kad naudojant aerofotografines nuotraukas galima gauti tikslius topografinius planus. Topografinis planas buvo parengtas naudojant paruoštą ortofotografinį žemėlapį ir GPNS prietaiso duomenis.

Description:

The theoretical part discusses the regulation of the use of unmanned aircraft, as well as the possibilities of applying photogrammetric data obtained and regulation of topographical plans. The practical part analyzes the evolution, classification, technical characteristics and practical application of unmanned aerial vehicles, and discusses the devices used during the shooting of the object. Digital imaging techniques are also provided. Discussion of the preparation of aerial mapping work, flight information, comparison of software for processing photogrammetric data. The results of the processed data and the evaluation of their accuracy are presented. It also discusses how a topographic plan has been developed, how plans are being coordinated, and compares the results with the unmanned aircraft and the GPNS, discusses the findings and literature sources. During the final work it was found that unmanned flyers do not need to go up to 120 m and fly 500 m, but in cities it is not possible to fly closer than 50 m from buildings, bystanders and over densely populated areas. It was also analyzed the main criteria influencing unmanned hang functionality include: weight, flight time, peak height, load capacity and power, the motor type. During the flight 406 pictures were taken 1.73 ha area of the received data generated orthophoto maps and three-dimensional surface model. After orthophotographic map accuracy study it was found that the use of aerial photographs can obtain accurate topographical plans. The topographical plan was prepared using a prepared orthophotographic map and data from the GPNS device.

Rodyti visą įrašą