Augalų apsaugos sistemos vertinimas chrizantemų auginimo technologijose Simo Zarecko ūkyje

Abstract

Gėlių pasaulis nuostabus ir įvairus. Lietuvoje gėlės žinomos nuo seniausių laikų. Ilgus dešimtmečius puoselėjo mūsų senelės ir prosenelės dūminių pirkelių palangėse rūtų darželius. Jos žinojo, kokias namines priemones galima panaudoti, kad gėlės darželiuose augtų sveikos. Sveikos gėlės – ne tik proga suteikti džiaugsmą mūsų artimiesiems, pagerbti jubiliatą ar atsisveikinti su išeinančiais, ne tik pelnas verslininkams, bet ir labai sudėtingos technologijos darbas. Gėlės yra gražiai žydintys ir dekoratyviais lapais, dažniausiai žoliniai augalai. Pasaulyje žinoma daugiau kaip 5 tūkstančiai žolinių dekoratyvinių augalų rūšių. Lietuvoje introdukuoti ir aklimatizuoti bei tam tikrą ūkinę vertę turi 500 žolinių dekoratyvių augalų rūšių. Dalis jų gerai auga lauke, kiti šiltnamiuose ir patalpose. Kiekviena gėlė turi savo kilmės istoriją. Chrizantemos Lietuvoje yra introducentai, tai yra gėlės įvežtos iš kitų kraštų. Lietuvoje chrizantema laikoma vėlinių gėle. Tradicijų laikantys žmonės chrizantemas neša per vėlines, laidotuves į kapus mirusiesiems. Rečiau šias gėles sutiksime auginamas namų, miesto parkų aplinkoje. Chrizantemomis kapai dažniausiai puošiami ir todėl, kad rudenį atsparių nedidelėms šalnoms žydinčių gėlių asortimentas nėra didelis, o ši gėlė žydi tik sutrumpėjus dienai. Pasaulyje žinoma daugiau kaip 20 rūšių, kilusių iš Europos ir Pietryčių Azijos (Griffiths, 1997). Plačiausiai auginamos indinės chrizantemos, kurias jų augintojai skirsto į stambiažiedes (graižų skersmuo 10-25 cm), ir smulkiažiedes (graižai mažiau 10 cm skersmens). Stambiažiedės dažniausiai auginamos žiedynams skinti, o smulkiažiedės ir stambiažiedės žemaūgės – auginamos kaip vazoniniai augalai (Rugytė, Andriuškevičienė, 1991). Indinės chrizantemos (Chrysanthemum indicum L.) priskiriamos astrinių (Asteraceae) augalų šeimai. Genties vardas kilęs iš graikų kalbos, kur chrysos – auksas, anthemon – gėlė; auksinė gėlė, nes laukinės chrizantemos žydi geltonais, lyg auksiniais žiedynais (Botanikos vardų žodynas, 1998). Laukinės chrizantemos yra žoliniai augalai arba puskrūmiai, kilę iš Pietryčių Azijos, kur augo kalnuose (iki 2600 m aukštyje), kalnų upelių pakrantėse, kalnų pievose. Natūraliai gamtoje augantys augalai visiškai nepanašūs į kultūrines chrizantemas, kurios pakito selekcijos dėka. Kaip dekoratyvūs ir prieskoniniai augalai pradėti auginti dar prieš Kristų (Griffiths, 1997). Lietuvos gėlininkai yra sukaupę unikalią chrizantemų auginimo patirtį, taiko savitas auginimo technologijas ir apsaugos nuo žaladarių ir nepalankių aplinkos veiksnių priemones, todėl tokio pobūdžio darbas yra aktualus ir turi išliekamąją vertę.