Tvarumo įgūdžių lavinimo(si) ikimokykliniame amžiuje edukaciniai metodai ir priemonės

Abstract

Pasaulis susiduria su neatidėliotinais iššūkiais, tokiais kaip klimato kaita, išteklių išeikvojimas ir socialinė nelygybė. Vaikų švietimas tvarumo klausimais suteikia jiems sąmoningumo ir įgūdžių, reikalingų norint prisidėti prie šių pasaulinių problemų sprendimo. Ugdydami tvarumą ikimokykliniame amžiuje galime užtikrinti, kad vaikai augtų turėdami žinių, įgūdžių ir vertybių, kurių reikia norint rūpintis planeta ir teigiamai prisidėti prie visuomenės. Darbo struktūra suskirstyta į penkias pagrindines dalis, kurių kiekviena sutelkia dėmesį į skirtingus tvarumo aspektus ir jo integravimą į ankstyvąjį ugdymą. Pirmoje dalyje pristatoma pagrindinė tvarumo samprata, nagrinėjamas jos apibrėžimas, pagrindiniai principai ir tvaraus mąstymo ypatybės. Ši dalis sudaro pagrindą suprasti, kaip tvarumas gali būti vertinamas kaip holistinis požiūris, turintis įtakos įvairiems gyvenimo ir švietimo aspektams. Antroje dalyje dėmesys perkeliamas į ankstyvą vaikystę, nagrinėjant, kaip tvarumo įgūdžiai pradeda formuotis ikimokyklinio amžiaus metais. Jame pabrėžiama šių įgūdžių ugdymo jauname amžiuje svarba. Trečioje dalyje pateikiama išsami metodikų, taikomų ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikų tvarumo įgūdžius, analizė. Joje nagrinėjamos skirtingos pedagoginės strategijos ir mokymo metodai, kurie yra veiksmingi skatinant tvarumo ugdymąsi. Ketvirtoje dalyje aptariamos priemonės ir ištekliai, kuriuos pedagogai gali naudoti ugdydami tvarumo įgūdžius. Tai apima konkrečių medžiagų, veiklų ir technologijų, kurios gali sudominti mažus vaikus ir padaryti abstrakčią tvarumo sampratą labiau apčiuopiamą. Galiausiai penktoje dalyje pateikiamas empirinis tyrimas. Kurio metu atskleidžiama ikimokyklinio ugdymo pedagogų nuomonė apie tvarumo svarbą, iššūkius, pedagogų taikomus metodus ir priemones tvarumui ugdyti. Rezultatai atskleidžia realią praktiką ir paramą, reikalingą tvarumo ugdymui ikimokyklinio ugdymo lygmenyje stiprinti.