Slaugytojų požiūris į storosios žarnos vėžio prevencinę programą

Abstract

Darbo aktualumas: Storosios žarnos vėžys yra antra pagal dažnumą mirties priežastis pasaulyje. 2020 m. buvo nustatyta daugiau nei 1,9 milijono naujų storosios žarnos vėžio atvejų, o mirčių skaičius dėl šios ligos viršijo 930 000. Sergamumo ir mirtingumo rodikliai priklauso nuo geografinio regiono: Europoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje sergamumas yra didžiausias, o Rytų Europoje – didžiausias mirtingumas. Prognozuojama, kad iki 2040 m. storosios žarnos vėžio atvejų skaičius išaugs iki 3,2 milijono per metus (63% padidės), o mirčių skaičius pasieks 1,6 milijono per metus (73% padidės). Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2021 m. sausio mėnesio duomenimis, 2020 m. storosios žarnos vėžio prevencinėje programoje dalyvavo 175 tūkst. žmonių – tai yra 33 proc. mažiau nei 2019 m. Lietuvoje tik 34 proc. storosios žarnos vėžio atvejų diagnozuojama I-II stadijose, o 17 proc. pacientų nustatomas jau pažengęs IV stadijos vėžys, todėl vienintelė išeitis galinti sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo storosios žarnos vėžio yra prevencija ir dalyvavimas patikros programose (NVI., 2021) Darbo tikslas: Atskleisti slaugytojų požiūrį į storosios žarnos vėžio prevencijos programą. Darbo uždaviniai: 1) Aprašyti storosios žarnos vėžio simptomus, rizikos veiksnius bei prevenciją; 2) Nustatyti bendrosios praktikos slaugytojų žinias apie storosios žarnos prevencinę programą Lietuvoje; 3) Atskleisti bendrosios praktikos slaugytojų informacijos sklaidą apie vykdomą storosios žarnos vėžio prevencinę programą Lietuvoje; 4) Nustatyti bendrosios praktikos slaugytojų dalyvumą ir jo priežastis storosios žarnos vėžio prevencinėje programoje; 5) Palyginti bendrosios praktikos slaugytojų žinias ir sklaidą apie storosios žarnos vėžio prevencijos programą. Tyrimo metodika: Atlikta mokslinės literatūros analizė, kiekybinis tyrimas, anoniminė anketinė apklausa. Tyrime dalyvavo 113 respondentų. Gauti atsakymai buvo eksportuoti į IBM SPSS Statistics programą, kur jie buvo analizuojami ir pateikti lentelėse bei paveiksluose. Tyrimo rezultatai: dauguma respondentų turi pakankamai žinių apie storosios žarnos vėžio prevencijos programą ir nurodė žinantys, kad pilvo skausmas, pūtimas, spazmai, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, kraujas išmatose bei svorio kritimas yra storosios žarnos vėžio simptomai ir informuoja aplinkinius asmenis apie storosios žarnos prevencinę programą (pasiruošimą, atlikimą, kaip elgtis ir kur kreiptis), teigdami, kad tai yra slaugytojo pareiga. Klinikinių simptomų nejautimas, didelis darbo krūvis, laiko trūkumas, baimė apsinuoginti ir jaunesnis amžius respondentų buvo įvardinti, kaip nedalyvavimo programoje priežastys, o veiksniai, skatinantys dalyvauti programoje yra slaugytojų skatinimas, atsakomybė už savo sveikatą ir noras užkirsti kelią ligai. Be to nustatyta, kad respondentų žinios ir sklaida apie storosios žarnos vėžio prevencijos programą priklauso nuo slaugytojų amžiaus ir darbo stažo.