Leksiniai pakeitimai Michael Sandel knygos What money can’t buy vertime

Abstract

Lauros Baronaitės profesinio bakalauro darbas ,,Lexical replacements used while translating What Money Can’t Buy by Michael Sandel” (Leksiniai pakeitimai Michael Sandel knygos ,,What Money Can‘t Buy“ vertime). Baigiamojo darbo vadovė Gemma Navickienė; Kauno kolegijos Humanitarinių studijų centras – 2018. – 38 psl. Baigiamajame darbe panaudotas 21 informacijos šaltinis, yra 3 diagramos. Tyrimo objektas: leksinės transformacijos, atliktos verčiant Michael Sandel knygą ,,What Money Can‘t Buy“(,,Ko nenusipirksi už pinigus“, vertė G. Pulokas). Darbo tikslas: pademonstruoti, kaip pasireiškia leksiniai pakeitimai verčiant verslo literatūrą iš anglų kalbos į lietuvių kalbą. Darbo uždaviniai: aptarti teorinius šaltinius apie vertimo perdaras, leksinius pakeitimus ir šių pakeitimų pavyzdžius; išanalizuoti rastus pavyzdžius, juos suklasifikuoti ir pateikti apibendrintus tyrimo rezultatus išvadų forma. Tyrimo metodai: 1) teorinės literatūros analizė, kuri padeda išsiaiškinti leksinių pakeitimų svarbą bei vertimo strategijas; 2) originalo ir vertimo tekstų lyginamoji lingvistinė analizė parodo gebėjimą pritaikyti teoriją praktikoje; 3) aprašomoji ir kiekybinė surinktų pavyzdžių analizė. Pagrindinės išvados. Išnagrinėjus pagrindines vertimo strategijas ir knygoje ,,Ko nenusipirksi už pinigus“ rastus pavyzdžius galima daryti išvadą, kad dažniausiai naudojamos vertimo strategijos yra konkretizacija (platesnės reikšmės žodžio pakeitimas siauresnės prasmės žodžiu), generalizacija (siauresnės reikšmės žodžio pakeitimas platesnės reikšmės žodžiu ir antoniminis vertimas (teigiamas žodis verčiamas neigiamu arba atvirkščiai). Iš viso išnagrinėti 102 pavyzdžiai. Dažniausiai sukonkretinamos kalbos dalys yra: veiksmažodis ir daiktavardis. Generalizacija pasitaiko rečiau negu konkretizacija. Dažniausiai generalizuojama kalbos dalis yra daiktavardis. Antoniminis vertimas naudojmas verčiant veiksmažodžius. Šis tyrimas parodė, kad anglų kalboje yra daugiau platesnės reikšmės žodžių, todėl konkretizacija, kaip vertimo strategija, naudojama dažniausiai, o generalizacija ir antoniminis vertimas verčiant pasitaiko rečiau.