Santrauka:
Temos aktualumas. Visame pasaulyje yra pastebima vis blogėjanti ekologinė situacija. Pasaulis ima suvokti, kad gamtą privalo saugoti kiekvienas, kitu atveju visą žmoniją gali ištikti ekocidas. Aplinkosauga ir jos sistema tampa priklausoma nuo visų gyventojų rūpesčio, nes tik ją visi veikia savo padariniais, o ji veikia kiekvieno mūsų gyvenimą. Susiduriant su aktualiomis globalinėmis problemomis ir jas sprendžiant, ypatinga reikšmė tenka ekologiniam – aplinkosauginiam ugdymui. Vienu iš svarbiausių darnaus vystymosi komponentų yra laikomas ekologinis – aplinkosauginis ugdymas. Šis ugdymas yra ne tik svarbus, bet ir labai aktualus visuose žmogaus amžiaus tarpsniuose ypač ikimokykliniame ugdyme, siekiant integruoti ekologiją į mokymosi procesą - ugdomąją veiklą (Lukavičienė, Beišienė, 2015).
Anot V. Lamanausko (2004), itin svarbu ikimokyklinio amžiaus tarpsnyje visus vaikus įtraukti į aktyvią ekologinę veiklą ir pažadinti jų norą pažinti, tyrinėti ir kartu atrasti. Daugelio šalių psichologai kaip vieną iš svarbiausių prioritetų ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikus išskiria pažinimą gamtoje, pabrėždami svarbią gamtos įtaką vaikų protinei raidai. Gamtos pažinimo metu formuojamos svarbiausios ikimokyklinuko savęs vertinimo ir savivokos kryptys: tyrinėjant gamtą yra sudaromos sąlygos vaikams pasijusti nepriklausomais, pasitikinčiais savo jėgomis, autonomiškais, taip pat ir atsakingais už savo veiksmus bei poelgius (Plytnykienė, 2002).
J. Piaget savo darbuose rašė, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai sužino, daugiau patiria, perima, įgyja naujos patirties sąveikaudami su gamtine aplinka joje eksperimentuodami, tyrinėdami ir kaskart atrasdami kažką nauja gamtoje. Priešmokyklinio amžiaus vaikai bando suvokti ir savaip suprasti juos supantį gamtos pasaulį - stebėdami įvykius gamtoje, domėdamiesi priežastingumo ir priklausomybės ryšiai, juos aptardami ir diskutuodami tarpusavyje, keldami klausimus - hipotezes, klausinėdami suaugusiųjų apie gamtoje vykstančius pokyčius bei reiškinius. Ikimokyklinio amžiaus vaikų veikloje stiprėja pažintinių motyvų ryšys su gamta ir atsiranda prasminga pažinimo kompetencija (Bendroji priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa, 2002).
Ekologinis ugdymas šiandieną suprantamas kaip procesas, prasidedantis šeimoje, vėliau tęsiamas ikimokyklinėse įstaigose, mokykloje ir toliau plėtojamas suaugusio žmogaus savarankiškoje veikloje. Ekologinio ugdymo tikslas – ekologinė kultūra atspindinti ekologinę poziciją arba tinkamą asmens santykį su gamta. Pedagogai nurodo, jog ryškiausiai ekologinės pozicijos lygį ir specifiką atspindi su vaiko amžiumi laipsniškai didinamas dėmesys ekologinio sąmoningumo ugdymui, grindžiamam ne vien tiesioginiu gamtos išgyvenimu, bet ir ekologinių žinių sistemos perėmimu, aktualių problemų svarstymu, tam tikrų ekologinių sprendimų priėmimu ir pagaliau praktinių gamtotyros įgūdžių sudarymu (Lamanauskas, Palionienė, 2008).
Mokslininkai, pedagogai nagrinėjo ekologinio - aplinkosauginio ugdymo aspektus - V. Lamanauskas (2001), B. Rimkevičienė, O. Monkevičienė, Z. Žalaitė (1996), Č. Kalenda (1998, 1999), E. Šapokienė (1998), L. Galkutė (1998), D. R. Makarskaitė (1996), G. Gurevičiūtė, E. Lekevičius (1997), V. Lukavičienė ir S. Saviščevienė (2000, 2001).
Baigiamojo darbo problema. Darnaus vystymosi idėjų, įvardijamų įvairiuose dokumentuose, įgyvendinimas siejamas su ekologinės kultūros vertybių perteikimu vaikams ir jaunimui. Ši misija deleguota švietimo sistemai ir jos institucijoms. Ekologinis - aplinkosauginis ugdymas tapo reikšminga ugdymo turinio dalimi ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose, tačiau ne visose ikimokyklinio ugdymo įstaigose ekologiniam – aplinkosauginiam ugdymui skiriamas pakankamas dėmesys. Galima daryti prielaidą, kad kai kuriose ikimokyklinio ugdymo įstaigose nesukurtos tinkamos sąlygos ekologinei kultūrai plėtoti, o su ekologija ir gamtos saugojimu siejamos vertybės šiose įstaigose nėra dominuojančios. Siekiant gerinti ekologinį ugdymą ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose, svarbu nustatyti, kaip ši ugdymo turinio dalis yra įgyvendinama praktikoje.
Darbo objektas - ekologinės kultūros ugdymo apraiškos ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
Darbo tikslas – nustatyti ekologinės kultūros ugdymo apraiškas ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
Darbo uždaviniai:
1. Apžvelgti ekologinės kultūros ugdymo ir ekologinės – aplinkosauginės veiklos įgyvendinimo teorines prielaidas ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
2. Nustatyti ekologinio – aplinkosauginio ugdymo turinio ir jo įgyvendinimui taikomų formų bei metodų apraiškas ikimokyklinio gydymo įstaigose.
3. Tyrimų rezultatų pagrindu suplanuoti ir realizuoti edukacinį projektą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje.
Baigiamajame darbe taikomi tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, apklausa (raštu), apklausa (žodžiu).
Darbo struktūra: anotacija lietuvių ir anglų kalba, įvadas, trys dalys (teorinė, tiriamoji ir praktinė), 3 lentelės, 19 paveikslų, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas ir priedai. Darbo apimtis – 61 puslapiai.
Description:
Research relevance. A deteriorating environmental situation is observable worldwide. The world is starting to understand that the environment must be protected by everyone, otherwise the entire human population may cause an ecocide. Environmental protection and its organization are becoming a common concern of all citizens, as everyone affects environmental protection through the consequences of their actions, and in turn environmental protection affects all of our lives. Environmental education plays an especially important role in encountering and addressing pressing global environmental problems. Environmental education is one of the principal components of sustainable development. This type of education is not only important, but it is also relevant during all stages of human life, especially in pre-school education, where the topic of ecology can be integrated into the pre-school learning activities.
Research object: manifestations of environmental education in pre-school educational institutions.
The aim: to establish the education of ecological culture in pre-school educational institutions.
Research methodology and sample size: the research sample volume is 42 pre-school teachers and 24 parents who have pre-school children. The following research methods were applied: analysis of scientific literature, descriptive statistics of survey data (the surveys were conducted by writing in the teachers' case and orally in the parents' case).
Conclusions. Analysis of literature shows that environmental education is nowadays an inseparable part of social education. The success that this education achieves is very dependent on the parents, other relatives, pre-school teachers, and it`s also depends on the environmental understanding and competence of each of us. Empirical research shows that pre-school educational institutions are coping well with and paying sufficient attention to the task of developing an environmental consciousness in pre-school children. Pre-school institutions employ various forms and methods of education in environmental education, and they apply both theoretical and practical teaching. Preschool teachers face two main problems: the lack of supplies for experimentation and the lack of funds for excursions, celebrations and natural spaces. Moreover, prie-school teachers encounter a very important problem in the form of lacking support from parents for organizing environmental activities.
Keywords: pre-school children, environmental education, manifestations of environmental education.
The volume of the paper: 3 chapters: 1 describes the theoretical ecological culture education and the implementation of ecological - environmental activities in pre-school education and importance; the second describes the analysis of the study and its results; the 2nd describes the analysis of research and its results; the 3rd reveals the results of educational project, etc. Number of pages - 61, including 3 tables, 19 figures, literature list of 55 sources.