Santrauka:
Temos aktualumas. Svarbu vaikams nuo vaikystės suformuoti sveikos mitybos įpročius, nes tai išlieka visam gyvenimui. Kadangi vaikai dažnai pareiškia nenorą valgyti arba pasižymi didžiuliu potraukiu nesveikiems užkandžiams.
Pasak P. Holford ir D.Colson ( 2014) svarbiausias dalykas, kad vaikas augtų sveikas, laimingas- tai pasistengti užtikrinti jam pilnavertę mitybą. Svarbu , ką vaikas valgo - tai lemia jo savijautą ir fizinį bei protinį aktyvumą.
Kaip teigia G. Šurkienė ir R. Stukas (2003) ikimokyklinio amžiaus vaikų mityba namuose labai priklauso nuo šeimos mitybos. Svarbu, kad vaikai gertų pakankamai daug skysčių, valgytų šviežių vaisių, uogų, daržovių. Nereikėtų pratinti valgyti saldainių ir saldumynų, duoti gaiviųjų gėrimų, kuriuose yra dirbtinų saldiklių ir sintetinių dažiklių. Svarbu suformuoti tinkamus sveikos mitybos įpročius.
Anot A. Vingro ir V. Černiauskienės (2010) ketvirtaisiais -penktaisiais metais vaikai valgo nuo keturių iki šešių kartų per dieną. Vaikas turėtų valgyti pusryčius, pietus, pavakarius, vakarienę.
Darželyje vaikai pusryčiauja tarp 8-os ir 9-os valandos. Panašiu laiku turėtų būti pusryčiaujama ir šeimoje. Labai svarbu nuo mažens vaiką įpratinti valgyti pusryčius. Nepavalgęs pusryčių vaikas dieną stokos energijos, jam bus sunkiau susikaupti, norėsis daugiau kaloringų , saldžių užkandžių, jis daugiau valgys antroje dienos pusėje, kai energijos sunaudojama nebe tiek daug.
Problema.
Vaikai nepakankamai ir nereguliariai vartoja vaisius ir daržoves, tenkinasi nelabai sveiku bei „greitu“ maistu (Knai, 2006). Lietuvos vaikai dažniausiai valgo tai, ką valgo visa šeima, todėl vaikų ir suaugusiųjų mitybos problemos išlieka labai panašios: vaikai per mažai vartoja vaisių ir daržovių, grūdinių produktų, per daug riebalų ir cukraus, užkandžiauja saldžiai, mėgsta greitai
pagamintą maistą, nesilaiko mitybos režimo ir pan. (Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas, 2011).
Pasak A. Vingro ir R. Stuko (2008) Vaikai dėl įvairių priežasčių, atsisako valgyti tam tikrus produktus ar patiekalus. Vaikas gali atsisakyti daržovių, vaisių., nevalgyti mėsos.
Kaip teigia N. Markauskienė (2002) Tinkama mityba kaip sveikatos pagrindas, turi reikšmę ir tolesnei vaiko raidai, jo darbingumui. Dėl netinkamos mitybos, stingant kai kurių maisto medžiagų ( pvz., baltymų ar amino rūgščių, riebalų ar kai kurių riebalų rūgščių, angliavandenių, mineralinių druskų ar vitaminų), mažėja apsauginės organizmo savybės, silpnėja vaiko atsparumas, jis greičiau suserga. Kai vaiko maisto racione stokoja pagrindinių maisto medžiagų, ypač baltymų, jo raumenų ir kūno masė, ūgis, krūtinės ląstos apimtis yra mažesnė nei turi būti. ,,Per gausiai maitinant vaiką, sparčiai didėja jo kūno masė, jis tampa nebe judrus, nesugeba atlikti fizinių pratimų, vengia fizinio krūvio. Sparčiai augančiam organizmui reikia daug įvairių maisto medžiagų ir energijos. Šiuos poreikius tenkina tik tinkama vaiko mityba“. ( 46 pusl.)
Pasak A. Vingro ir R. Stuko (2008) ikimokyklinio amžiaus vaiko maitinimas yra labai svarbus. Tai laikas, kai vaikas gali būti įpratinamas valgyti sveiką maistą, formuojami geri valgymo įpročiai. Tačiau vienas iš trijų vaikų būna išrankus valgytojas.
Manoma, kad tvirti sveikos mitybos įpročiai, įgyti, suformuoti vaikystėje išlieka ir turi teigiamą įtaką sveikatai. A. Fitzgeraldo ( 2001) teigimu, vaikų mitybos įpročius lemia šie veiksniai: individualūs veiksniai – maisto pasirinkimas ir suvokimas, kas yra sveika mityba, šeimos veiksniai – sveikos mitybos įpročių formavimas namuose ir už šeimos ribų – maitinimasis mokykloje.
V. Gerikienės ir I. Kareivės (2016) atlikto tyrimo rezultatai atskleidė , kad " dauguma tirtų vaikų dažnai valgo saldumynus , užkandžiauja, dažnai geria gėrimus, turinčių angliavandenių. Vaikų ir jų mamų kasdieniai gėrimai bei mitybos įpročiai panašūs. Sveikiau besimaitinančių ir dažniau troškulį vandeniu malšinančių tyrime dalyvavusių mamų vaikai dažniau geria vandenį ir laikosi racionalios mitybos rekomendacijų. Daroma išvada , jog vaikai, kurių burnos higiena gera, kai dantys visiškai sveiki retai vartojo saldumynų ir saldintų gėrimų, dažnai gėrė vandens, valgė sveikus užkandžius ir laikėsi racionalios mitybos rekomendacijų
Objektas. 4- 5 metų amžiaus vaikų mitybos įpročiai.
Tikslas. Išsiaiškinti 4-5 metų amžiaus vaikų sveikos mitybos įpročių formavimo galimybes.
Uždaviniai :
1. Teoriškai pagrįsti 4-5 metų amžiaus vaikų sveikos mitybos įpročius.
2. Nustatyti 4-5 metų amžiaus vaikų sveikos mitybos įpročius.
3. Parengti projektą ,,Vaikų sveika mityba“
Metodai :
Mokslinės literatūros ir dokumentų analizės metodas.
Apklausa.
Tyrimo problema – 4-5 metų amžiaus vaikų mityba neatitinka sveikos mitybos principų, dažnas vaikas renkasi saldumynus, traškučius, gėrimus su saldikliais, nei vaisius , daržoves, košes, gerti vandenį