Kineziologinio teipavimo ir kineziterapijos poveikis asmenų, užsiimančių laipiojimo sportu, plaštakos funkcinei būklei

Abstract

Temos aktualumas: Laipiojimo sportas pastaraisiais metais populiarėja vis dažniau ir ypač po šios šakos pridėjimo į 2020 olimpines žaidynes. Padidėjęs laipiotojų kiekis taip pat lemia ir daugiau traumos atvejų, o jų net daugiau nei 60 procentų sudaro riešo ir plaštakos traumos (Cole ir kt., 2020). Sportininkams laipiojimo metu labai svarbus aspektas yra riešo stabilumas ir lankstumas, o kineziologinis teipavimas sporto metu sustiprina riešo stabilumą, sumažina diskomfortą ir sukuria stipresnės plaštakos jausmą, taip pat išlaikydamas lankstumą (Lutter ir Schoffl, 2017). Atlikti tyrimai patvirtina, jog teipavimas bei jėgos treniruotės sumažina riešo traumų riziką, o pirštų ir plaštakos jėga yra svarbus aspektas laipiojimo sporte norint tobulėti šioje srityje (Laffaye ir kt., 2015). Taip pat nėra atlikta tyrimų kurie stebėtų kartu kineziologinio teipavimo ir kineziterapijos poveikį asmenims užsiimantiems laipiojimo sportu. Tyrimo uždaviniai: 1. Išmatuoti asmenų, užsiimančių laipiojimo sportu, riešo sąnario amplitudžių kaitą po kineziterapijos ir teipavimo bei tik kineziterapijos taikymo. 2. Nustatyti asmenų, užsiimančių laipiojimo sportu, plaštakos raumenų jėgos kaitą po kineziterapijos ir teipavimo bei tik kineziterapijos taikymo. 3. Įvertinti asmenų, užsiimančių laipiojimo sportu, riešo sąnario skausmo kaitą po kineziterapijos ir teipavimo bei tik kineziterapijos taikymo. 4. Palyginti riešo funkcinių savybių kaitą tarp, kineziterapijos su teipavimu ir tik kineziterapijos, grupių. Tyrimo metodika ir tiriamieji: atrinkta 20 asmenų reguliariai užsiimančių laipiojimo sportu mažiausiai metus. Tiriamųjų amžius nuo 25 iki 45 metų kurie atsitiktinumo tvarka buvo padalinti į dvi grupes po 10 asmenų – KT grupė, KT ir teipavimo grupė. Abiem grupėm buvo taikyta ta pati kineziterapijos programa riešo stabilumui o KT ir teipavimo grupei papildomai buvo taikomas kineziologinis teipavimas riešo stabilumui. Tiriamieji buvo testuojami prieš ir po intervencijos laikotarpio. Užsiėmimai vyko 3 kartus per savaitę po 45 minutes prieš treniruotę. Rezultatai: Abejose grupėse tiriamųjų po intervencijos plaštakos tiesimas reikšmingai padidėjo, tačiau lenkimas, alkūninė ir stipininė deviacija nepakito. Griebimo jėga po intervencijos reikšmingai padidėjo tik Kineziterapijos (KT) grupėje. Riešo skausmas laipiojimo sporto metu reikšmingai sumažėjo abejose grupėse. Plaštakos tiesimas abejose grupėse padidėjo vienodai, jėga reikšmingai padidėjo tik KT grupėje, o skausmas reikšmingai sumažėjo abiejose, tačiau KT ir teipavimo grupėje sumažėjo reikšmingiau lyginant su KT grupe.