Plaučių arterinės tromboembolijos skenavimo protokolų optimizavimo galimybės kompiuterinėje tomografijoje

Andriuškevičiūtė, Ina

Dspace pagrindinis
→
Studentų baigiamieji darbai - Studijų programos
→
radiologija
→
Peržiūrėti elementą

Plaučių arterinės tromboembolijos skenavimo protokolų optimizavimo galimybės kompiuterinėje tomografijoje

Andriuškevičiūtė, Ina

URI: http://dspace.kaunokolegija.lt//handle/123456789/6746

Data: 2022-06-08

Santrauka:

Tyrimo aktualumas. Remiantis Higienos instituto (2021) duomenimis nuo 2010 metų iki 2020 mirčių nuo plaučių embolijos visos Lietuvos mastu padidėjo 120 atvejų, tai parodo, jog šios ligos tendencijos didėja su kiekvienais metais, dėl to yra svarbu sutrikimą diagnozuoti laiku. Plaučių embolija (PE) – kraujo krešulys, kuris susidaro kūno kraujagyslėse, dažniausiai kojų giliosiose venose ir blokuoja kraujo atitekimą į plaučius. Įtariant PE pirmiausia yra atliekami kraujo tyrimai vėliau pereinama prie vaizdinimo metodų, kuomet yra atliekama rentgeno nuotrauka, ultragarsas, echokardiografija, scintigrafija arba kompiuterinės tomografijos angiografija, kuri šiuo metu yra laikoma „aukso standartu“ diagnozuojant plaučių emboliją (Daniel R Ouellette, 2020). Kristofer M Schramm 2020 metų atliktu tyrimu, atskleidžia, jog nors plaučių embolija būna neįtariama, tačiau kompiuterinės tomografijos metu liga nustatoma 3,4 proc. stacionariems pacientams ir 0,9 proc. ambulatoriniams. Kompiuterinės tomografijos tyrimas yra pranašesnis už kitus dėl to, jog yra neskausmingas ir greitas, specifinis ir tikslus tiriant PE, tačiau jo metu yra naudojama jonizuojanti spinduliuotė, dėl kurios yra būtina optimizuoti gaunamą dozę ir užtikrinti paciento saugumą. Tikslas. Įvertinti plaučių arterinės tromboembolijos skenavimo protokolų optimizavimo galimybės kompiuterinėje tomografijoje. Tyrimo uždaviniai. 1. Aprašyti plaučių arterinę tromboemboliją ir tyrimo metodiką. 2. Palyginti X ligoninės PATE skenavimo protokolus su literatūroje pateiktomis rekomenduojamomis reikšmėmis. 3. Nustatyti, kokią įtaką gaunamai dozei turi pacientų lytis ir kūno sudėjimas. Tyrimo objektas. Protokolų optimizavimo galimybės atliekant plaučių arterinės tromboembolijos kompiuterinę tomografiją. Tyrimo problema. Ar yra galimybė optimizuoti skenavimo protokolus atliekant plaučių arterinės tromboembolijos kompiuterinę tomografiją? Tyrimo metodai. Buvo atlikta mokslinė literatūros analizė, taikoma retrospektyvinė kiekybinė tyrimo strategija. Iš viso išanalizuota 150 PE tyrimų, kurie buvo atlikti nuo 2021 metų gruodžio 13 iki 2022 metų sausio 26 dienos. Pagrindiniai empirinio tyrimo rezultatai. Atliktas tyrimas atskleidė, jog X ligoninėje naudojamas plaučių arterinės tromboembolijos skenavimo protokolas turėtų būti labiau optimizuotas nei yra dabar. PATE tyrimo atlikimui yra naudojamas automatinis ekspozicijos valdymas, taip pat kaip ir rekomenduojama literatūroje, tačiau X ligoninėje vamzdžio įtampa yra 120 kV, o literatūroje optimaliausia reikšmė nurodoma, kaip 100 kV. Taigi įvertinus visus gautus duomenis bei literatūroje rekomenduojamas mažiausias apšvitos dozes, galima pastebėti, jog X ligoninėje skenavimo protokolai nėra visiškai optimizuoti ir pacientai gauna didesnė apšvitos dozę.

Description:

Research relevance. According to the data of the Institute of Hygiene (2021), in Lithuania from 2010 to 2020 the number of deaths from pulmonary embolism increased by 120, which shows that the tendencies of this disease are increasing every year, therefore it is important to diagnose the disorder in time. Pulmonary embolism (PE) is a blood clot that forms in a blood vessel, usually in the deep veins of the legs, and blocks blood flow to the lungs. Blood tests for suspected PE are performed first. There is a subsequent shift to imaging techniques using X – ray, ultrasound, echocardiography, scintigraphy or computed tomography angiography, which is currently considered the “gold standard” for diagnosing pulmonary embolism (Daniel R Ouellette, 2020). A study by Kristofer M Schramm in 2020 reveals that although pulmonary embolism is not suspected, computed tomography diagnoses the disease in 3.4 proc. of inpatients and 0.9 proc. of outpatients. Computed tomography examination is superior to others because it is painless and rapid, specific and accurate in examining PE, but it uses ionizing radiation, which makes it necessary to optimize the resulting dose and ensure patient safety. The aim of the research. To evaluate the possibilities of optimization of pulmonary arterial thromboembolism scanning protocols in computed tomography. Research objectives. 1. Describe pulmonary arterial thromboembolism and test methodology. 2. Compare X – Hospital PATE scan protocols with the recommended values in the literature. 3. To determine the effect of patients' gender and body composition on the dose received. The object of research. Possibilities of protocol optimization in computed tomogra-phy of pulmonary arterial thromboembolism. Research problem. Is it possible to optimize scanning protocols for computed tomog-raphy of pulmonary arterial thromboembolism? Research methods. A scientific analysis of the literature was performed, a retrospective quantitative research stradegy was applied. Total 150 PE studies were analyzed, between 13 December 2021 and 26 January 2022. Main empirical findings. The study revealed that the pulmonary arterial thromboembolism scan protocol used in hospital X should be more optimized than is now. Automatic exposure control is used to perform the PATE CT assay, as recommended in the literature, but in hospital X, the tube voltage is 120 kV and the literature indicates the optimal value as 100 kV. Therefore, considering all the data obtained and the lowest exposure doses recommended in the literature, it can be seen that the scanning protocols in hospital X are not fully optimized and patients receive a higher exposure dose.

Rodyti visą įrašą