Santrauka:
Tabakas ir jo produktai po pasaulį išplito dėka Kristupo Kolumbo. Tačiau cigarečių revoliucija prasidėjo 1880 metais, kuomet buvo išrasta Bonsako mašina. Nuo to laiko praėjo daugybė metų ir šiandieną turime įvairovę cigarečių prekių ženklų ir modelių. Deja, sudegusios cigaretės išskiria daugiau nei 7000 cheminių medžiagų, kurios sukelia daugybę su rūkymu susijusių ligų. Negana to, rūkymas sukelia hemoglobino pokyčius, o tai trukdo atliekamų bendro kraujo tyrimų rezultatų kokybei bei kraujo ar jo sudėtinių dalių donacijai. Elisia ir kt. (2020) nustatė, kad rūkančiųjų hemoglobino kiekis (p = 0,0002) buvo reikšmingai padidėjęs. Todėl sveikatos priežiūros specialistams svarbu įspėti tiriamuosius apie rūkymo poveikį kraujo rodikliams. Tyrimo problema: kokios rūkymo įpročių sąsajos su hemoglobino kiekiu kapiliariniame kraujyje? Tyrimo objektas: rūkymo įpročių sąsajos su hemoglobino kiekiu kapiliariniame kraujyje. Tyrimo tikslas: nustatyti rūkymo įpročių sąsajas su hemoglobino kiekiu kapiliariniame kraujyje.
Uždaviniai:
1. Aprašyti hemoglobino kiekį įtakojančius veiksnius, anglies monoksido poveikį hemoglobinui bei rūkymo įpročių sąsajas su hemoglobino kiekiu kapiliariniame kraujyje.
2. Atskleisti rūkančiųjų rūkymo įpročius ir hemoglobino kiekį kapiliariniame kraujyje nuo paskutinio rūkymo praėjus ne mažiau nei 2 valandoms ir po rūkymo praėjus 15 minučių.
3. Įvertinti rūkančiųjų rūkymo įpročių sąsajas su hemoglobino kiekiu kapiliariniame kraujyje.
Tyrime taikyta kiekybinė tyrimo strategija. Duomenų rinkimo metodas – anketinė savanorių apklausa bei „HemoCue Hb 201+“ hemoglobino nustatymo prietaisu ištirti kapiliarinio kraujo mėginiai. Tiriamąją grupę sudarė 20-68 metų amžiaus 30 asmenų, savanoriškai sutikusių išsitirti hemoglobino koncentraciją kapiliariniame kraujyje bei atsakyti į anoniminės anketos klausimus. Statistinė duomenų analizė atlikta „Microsoft Office Excel 2016“ programa ir „IBM SPSS statistics 28, naudojant aprašomąją statistiką (vidurkius, dažnius, ryšių skaičiavimą - Kramerio V Kontingencijos koeficientas) bei lyginant grupes (Chi kvadratas).
Rezultatai: atlikus anketos duomenų analizę ir hemoglobino kiekio nustatymą kapiliariniame kraujyje ištirta, kad daugiau nei pusei tiriamųjų (63,3 proc.) po rūkymo praėjus 15 minučių hemoglobino kiekis padidėjo. Rūkančioms moterims (n=16) vidutiniškai hemoglobino kiekis kraujyje padidėjo 6,6g/l, o vyrams (n=14) – 6,8g/l. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp rūkymo dažnio ir hemoglobino padidėjimo (p=0,041, p<0,05). Nebuvo gautas statistiškai reikšmingas ryšys tarp hemoglobino padidėjimo ir rūkymo laikotarpio (p=0,605, p>0,05), hemoglobino padidėjimo ir amžiaus (p=0,628, p>0,05), hemoglobino padidėjimo ir „parūkymo jausmo“ (p=0,488, p>0,05), hemoglobino padidėjimo ir cigarečių tipo (p=0,234, p>0,05). Taip pat nebuvo gautas statistiškai reikšmingas ryšys tarp cigarečių tipo ir „parūkymo jausmo“ (p=0,553, p>0,05). Susisteminus duomenis aptiktas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp rūkančių vyrų ir moterų, rūkomų cigarečių tipų (p=0,005, p<0,05). Tačiau nebuvo gautas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp rūkančių vyrų ir moterų, galėjimo būti kraujo donorais nerūkius 2 valandas (p=0,526, p>0,05). Buvo gautas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp rūkančių vyrų ir moterų, galėjimo būti kraujo donorais praėjus 15 minučių po rūkymo (p=0,022, p<0,05).
Description:
Tobacco and its products spread around the world by Christopher Columbus. However, the cigarette revolution began in 1880 with the invention of the Bonsak machine. Many years have passed since then and today we have a variety of cigarette brands and models. Unfortunately, burned cigarettes emit more than 7,000 chemicals that cause many smoking-related diseases. In addition, smoking causes changes in hemoglobin, which hampers the quality of blood tests and the donation of blood or blood components. Elisia et al. (2020) found that hemoglobin levels in smokers (p=0,0002) were significantly elevated. Therefore, it is important for healthcare professionals to warn patients about the effects of smoking on blood counts.
Research problem. What are the relationships between smoking habits and the amount of hemoglobin in the capillary blood?
Research object. Relationships between smoking habits and hemoglobin in the capillary blood.
Purpose of the research. To determine the association of smoking habits with the amount of hemoglobin in the capillary blood.
Task of the research. 1. Describe the factors influencing the amount of hemoglobin, the effect of carbon monoxide on hemoglobin and the relationship of smoking habits with the amount of hemoglobin in the capillary blood. 2. To reveal the smoking habits of smokers and the amount of hemoglobin in the capillary blood at least 2 hours after the last smoking and 15 minutes after smoking. 3. To evaluate the association of smokers' smoking habits with the amount of hemoglobin in the capillary blood.
Methods of empirical research. To determine the relationship between smoking habits and the level of hemoglobin in the capillary blood, a questionnaire survey was conducted on volunteers and capillary blood samples were analyzed with a HemoCue Hb 201+ hemoglobin tester. The study group consisted of 30 individuals aged 20-68 years who voluntarily agreed to test for hemoglobin in the capillary blood and to answer an anonymous questionnaire. Statistical analysis was performed using “Microsoft Office Excel 2016” and “IBM SPSS statistics 28”, using descriptive statistics and group comparisons. Data were considered statistically significant/insignificant and had a statistically significant difference.
Results. Analysis of the questionnaire data and determination of hemoglobin in the capillary blood showed that more than half of the subjects (63,3%) had an increase in hemoglobin 15 minutes after smoking. The mean increase in hemoglobin was 6,6 g/l in women and 6,8 g/l in men. There was a statistically significant association between smoking frequency and increase in hemoglobin (p= 0,041, p<0,05). There was no statistically significant association between the increase in hemoglobin and smoking time (p=0,605, p>0,05), the increase in hemoglobin and age (p=0,628, p>0,05), the increase in hemoglobin and the “feeling of smoking” (p=0,488), p>0,05), hemoglobin increase and cigarette type (p=0,234, p>0,05). There was also no statistically significant association between cigarette type and “feeling of smoking” (p=0,553, p>0,05). After systematization of the data, a statistically significant difference was found between smoking men and women, types of cigarettes smoked (p=0,005, p<0,05). However, there was no statistically significant difference between smoking men and women who could donate blood without smoking for 2 hours (p=0,526, p>0,05). There was a statistically significant difference between smoking men and women who could donate blood 15 minutes after smoking (p=0,022, p<0,05).