Santrauka:
Tyrimo problema / aktualumo nustatymas.
Mūsų gyvenimas istorinis laikotarpis reikalauja švietimu ne tik atstatyti, kas tautos prarasta, bet ir sudaryti visas sąlygas žmogui pasiekti naują laiką atitinkantį išsilavinimą ir išsiugdyti atitinkamus gebėjimus bei dorinius pagrindus. Šeima ir vaikų darželis – dvi institucijos, besirūpinančios ikimokyklinio amžiaus vaiku. Tačiau šių institucijų poveikis vaikui yra skirtingas. Šiame procese yra ugdytojas ir ugdytinis. Bendravimas su vaikų tėvais yra vienas iš pačių svarbiausių ir kartais vienas iš pačių sunkiausių bei labiausiai nuviliančių pedagoginio darbo aspektų. Analizuojant temos naujumą ir problemos aktualumą galima pastebėti, kad yra mažai domimasi apie tėvų ir pedagogų bendravimo ir bendradarbiavimo naudą vaikų ugdyme.
Darbo tikslas - atskleisti tėvų ir pedagogų bendravimo ir bendradarbiavimo strategijas ikimokykliniame amžiuje.
Description:
Identification of research problems / relevance.
The historical period of our lives requires us not only to restore by education what was lost by the nation, but also to create all conditions for a person to achieve an education that corresponds to the new age and to develop the appropriate skills and moral foundations. The family and a kindergarten - two establishments that care for a pre-school child. But each of them makes a different impact on the child. This process involves an educator and a person being educated. Communication with the parents of the children is one of the most important, and sometimes one of the most difficult and disappointing, aspects of pedagogical work. In analysing the newness of the topic and relevance of the problem, it can be noticed that there is a little interest in the benefits of communication and cooperation between parents and educators in the education of children.
The aim / objective of the thesis - To reveal strategies of communication and cooperation between parents and educators in pre-school age.
