Ankstyvojo amžiaus vaikų kalbinių gebėjimų ugdymas(is) lietuvių tautosaka

Klymantienė, Gintarė

Dspace pagrindinis
→
Studentų baigiamieji darbai - Studijų programos
→
ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas
→
Peržiūrėti elementą

Ankstyvojo amžiaus vaikų kalbinių gebėjimų ugdymas(is) lietuvių tautosaka

Klymantienė, Gintarė

URI: http://dspace.kaunokolegija.lt//handle/123456789/6538

Data: 2022-06-16

Santrauka:

Temos reikšmingumas. Remiantis ikimokyklinio ugdymo programa, stengiamasi, kad vaikas instinktyviai susidarytų bendrą tautinės kultūros atvaizdą, pažintų, perimtų ir tausotų mūsų tradicines vertybes, ieškotų vertybių savo gimtojoje kultūroje, taip pažindamas save ( Jakavonytė, Staškuvienė 2012, Kalsnikienė, 2012). Kaip teigia Bruno Bettelheim (2017), kuo labiau stengiamės suvokti kodėl vaikams taip tinka pasakos, tuo labiau pradedame pastebėti , kad jos daug svarbesnės, nei bet kokie kiti skaitiniai skirti vaikams. Tačiau šiais laikais, kuomet visa tai pamirštame, kokia svarbi ir ugdanti yra mūsų tautosaka, kokia ji nepaprasta ir paslaptinga, tačiau pamokanti ir ugdanti ankstyvojo amžiaus vaikams. Šiandieniniame gyvenime mūsų tautiškumui kyla didelis pavojus. Globalizacija, kultūrinė integracija, emigracija, tokie pasikeitimai, kurie tik skatina žavėtis kosmopolitizmu, tačiau taip yra slopinamas tautiškumas, kartu nyksta ir tautosaka (Sauka, 2009). Ikimokyklinis vaikų amžius pats palankiausias sakytinės kalbos ugdymui, ji neatsiejama nuo kasdienybės ir įvairiapusės ugdančios veiklos. Ankstyvajame amžiuje ugdant kalbinius gebėjimus svarbu yra atkreipti dėmesį į kelis akcentus, tokius kaip: vaikus skatinti kalbėti literatūrine ir tarmiška kalba, skaityti vertingus tautosakos ir grožinės literatūros kūrinius, perteikti vaikams tokias kalbos normas, kurios nežalotų individualios kalbinės raiškos (Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas, 2015). Kaip teigia K. Savickytė (2018) ankstyvajame amžiuje, o tiksliau trečiaisiais metais vaikai suvokia pasaką, sulaukę tokio amžiaus jie atranda jas, pradeda suprasti jos reikšmę, reaguoti į skaitomą tekstą ir susitapatinti su pasakos herojais. Tačiau tai nereiškia, kad pasakų nereikia skaityti ankščiau, labai svarbu atrinkti tinkamą kūrinį, kuris tiktų skirtingo amžiaus vaikams. Anot Teixidor (2014) vaikai yra laimingesni ir labiau organizuoti, tie kurie turi sukaupę didesnį žodyną, nes skaitant knygas ar kitas pasakas žodžiai atgyja ir protas prisisotina gyvybės. Todėl būtina, jog grupėse būtų sukurta aplinka ir vieta, kurioje būtų gausu knygų ir pasakų, taip vaikai domėsis ir pamėgs jas. Kaip teigia Colker, Dodge ir kt., (2007) bandydami skaityti ir mėgautis perskaityta nauja informacija, vaikai praturtins savo pasaulį. Pasak Dreikurs, Soltz (2014) mažieji skaitytojai stebi juos supančią aplinką, taip gebėdami patirtį pritaikyti praktikoje ir atsakyti į kylančius įvairiausius klausimus. Baigiamojo darbo objektas – Lietuvių tautosakos sąveika ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymui(si). Tyrimo tikslas: Išanalizuoti ankstyvojo amžiaus vaikų kalbinių gebėjimų ugdymą(si) lietuvių tautosaka.

Description:

Significance of the topic. According to the preschool education program, the child is instinctively formed a common image of national culture, knows, takes over and preserves our traditional values, seeks values in his native culture, thus getting to know himself (Jakavonytė, Staškuvienė 2012, Kalsnikienė, 2012). As Bruno Bettelhelm (2017) argues, the more we try to understand why fairy tales are appropriate for children, the more we notice that they are far more important than any other reading. But nowadays, when we forget all this, how important and nurturing our folklore is, how extraordinary and mysterious it is, but what teaches and educates children of an early age. In our lives today, our nationality is in great danger. Globalization, culture integration, emigration, such changes that only encourage admiration for cosmopolitanism, but also suppress nationalism, also lead to the disappearance of folklore (Sauka, 2009). The preschool age children are the most favourable for the development of spoken language, it is inseparable from everyday life and various activities. In developing language skills at an early age, it is important to pay attention to several emphases, such as: encouraging children to speak literary and dialectal language, reading valuable works of folklore and fiction, imparting language norms that do not harm individual language expression (Description of Achievements of Preschool Children, 2015). According to K. Savickytė (2018) at the early age, and more precisely in the third-year age, children perceive a fairy tale, at this age they discover them, begin to understand it is meaning, react to the fairy tale. However, this does not mean that fairy tales do not need to be read before, it is important to select the right one for children of different ages. According to Teixidor (2014), children are happier and more organized, those who have accumulated a large vocabulary, because when reading books or other fairy tales, words come to life and the groups to create an environment and a place where there is an abundance of books and fairy tales so that the children will be interested and fond of them. According to Colker, Dodge, et al., (2007), children will enrich their world by trying to read and enjoy the new information they read. According to Dreikurs, Soltz (2014) young readers observe the environment around them, thus being able to put the experience into practice and answer questions that arise. The object of the final work- Interaction of Lithuanian folklore for the education of preschool children. The aim of the research: To analyse the development of language skills of early age children in Lithuanian folklore.

Rodyti visą įrašą