3 metų amžiaus vaikų socializacijos gerinimas ikimokyklinio ugdymo grupėje

Abstract

“Socializacija – tai visapusiškas ir nuoseklus individo įtraukimas į objektyvų visuomenės pasaulį ar į kurią nors jo sritį” (Luobikienė, 2000, p. 180). Socializacijos procesas prasideda ankstyvoje vaikystėje. Vaiko socializacija prasideda šeimoje, kurioje jis formuojasi kaip asmenybė, išryškėja jo charakteris ir požiūris į aplinkinius, į dorovines, kultūrines ir kitas vertybes ir nesvarbu, kad kiekvienas vaikas ugdomas skirtingomis sąlygomis, jis nori jaustis svarbus ir mylimas (Vydūnas, 1991). Ikimokyklinio ugdymo įstaiga ir dirbantys su vaikais pedagogai tik padeda vaikams ugdytis, papildo jų patirtį bendraujant su kitais vaikais, ruošia mokyklai. Pasak E. Minkuvienės (2003), bendravimas yra pedagoginio darbo šerdis, aprūpinanti ugdymo sistemą vaiko socializacijos gerinimui ir kūrybai. „Todėl tikslinga visus ugdymo klausimus spręsti iš bendravimo pozicijų“, teigia E. Minkuvienė, (2003, p. 29). Pagrindinės trimečio vaiko streso priežastys socializacijos laikotarpiu: • Atsiskyrimas nuo tėvų ( kuomet vaikas nelankė lopšelio); • Grupės, aplinkos, taisyklių pakeitimas perėjus iš lopšelio grupės į darželio grupę. Pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką 3-jų metų amžiaus vaiko sėkmingai socializacijai ikimokyklinio ugdymo grupėje: • Bendravimas ir bendradarbiavimas; • Įvairūs žaidimai; • Individualus dėmesys vaikui; • Pedagogo žinios apie trimečio vaiko socializaciją. Baigiamojo darbo problema : Šiame darbe analizuojama trimečių vaikų socializacijos laikotarpio sunkumų problema, tyrinėjama, kokie sunkumai kyla vaikui perėjus iš lopšelio grupės į darželio grupę ir kokie metodai yra taikomi šio laikotarpio sunkumams įveikti bei šiai situacijai pagerinti. Baigiamojo darbo objektas – 3-jų metų amžiaus vaikų socializacija ikimokyklinio amžiaus grupėje, pereinant iš lopšelio grupės į darželio grupę. Baigiamojo darbo tikslas – atskleisti 3-jų metų amžiaus vaikų socializacijos gerinimo galimybes ikimokyklinio ugdymo grupėje.