Santrauka:
Temos aktualumas: Klubo sąnario lūpos plyšimai yra vis dažniau pripažįstami kaip klubo skausmo šaltiniai jauniems, aktyviems žmonėms (Quinlan, Alpaugh, Upadhyaya, Conaway ir Martin, 2018). Nors anksčiau buvo manoma, kad tai gana nedažnas sužalojimas, dėl pagerėjusių diagnostinių ir klinikinių tyrimų klubo sąnario lūpos plyšimai yra diagnozuojami vis dažniau (Atzmon ir kt., 2018). Kineziterapija yra vis dažniau rekomenduojama gydant klubo sąnario lūpos plyšimą, tačiau nėra aišku kokius pratimus ir kokias priemones reikia taikyti (Narveson, Haberl, Vannatta, ir Rhon, 2018).
Tyrimo problema: Koks kineziterapijos poveikis klubo sąnario lūpos plyšimą patyrusio dviratininko apatinių galūnių funkcijoms.
Tyrimo objektas: Kineziterapijos poveikis klubo sąnario lūpos plyšimą patyrusio dviratininko apatinių galūnių funkcijoms.
Tyrimo tikslas: Atskleisti kineziterapijos poveikį klubo sąnario lūpos plyšimą patyrusio dviratininko apatinių galūnių funkcijoms.
Tyrimo uždaviniai:
1. Įvertinti apatinių galūnių raumenų jėgą, judesių amplitudes prieš ir po kineziterapijos.
2. Palyginti apatinių galūnių funkcinius judesius prieš ir po kineziterapijos.
3. Nustatyti klubo skausmo, simptomų, gyvenimo kokybės kaitą po kineziterapijos.
Tyrimo metodika:
1. Strategija: kokybinis tyrimas.
2. Duomenų rinkimui bus taikomas stebėjimo metodas.
3. Kojos judesių amplitudės matavimas – goniometrija.
4. Raumenų jėgos vertinimas – manualinis raumenų testavimas.
5. Apatinių galūnių funkcinių judesių vertinimas – modifikuotas Keitel indeksas.
6. Klubo simptomų, gyvenimo kokybės vertinimas – „HOOS“ klausimynas.
Tiriamieji: Dviračių sportą sportuojantis asmuo po klubo sąnario lūpos plyšimo.
Pagrindiniai empirinio tyrimo rezultatai: Stebėjimo protokolai parodė, kad tiriamasis puikiai toleravo paskirtą krūvį. Goniometrijos duomenys parodė, kad pagerėjo apatinių galūnių judesių amplitudės, išskyrus blauzdos lenkimo, kuri sumažėjo. Raumenų jėgos vertinimo rezultatai buvo teigiami, padidėjo kairės apatinės galūnės šlaunies lenkimo, tiesimo, atitraukimo ir vidinės rotacijos jėga. Funkciniai judesių duomenys parodė pagerėjimą tiriamojo pusiausvyroje, jis gali išstovėti ant kairės kojos virš 30 sekundžių. Klubo simptomai, gyvenimo kokybė, kurie buvo vertinami pagal „HOOS“ klausimyną, pagerėjo, tačiau dėl padidėjusio fizinio aktyvumo, tam tikros veiklos tapo skausmingos.
Description:
Relevance of the topic: Acetabular labral tears (ALT) have become increasingly recognized as a source of hip pain in the young, athletic people (Quinlan ir kt., 2018). While once thought to be a relatively uncommon injury, due to advances in diagnostic and clinical trials ALT are becoming more commonly diagnosed (Atzmon ir kt., 2018). Although physiotherapy (PT) is increasingly recommended for the treatment of ALT, it is not clear what exercise and what methods to use (Narveson ir kt., 2018).
Research problem: What is the effect of PT on the functions of the lower limbs (LL) of a cyclist who has experienced an ALT.
The object of study: The effect of PT on the functions of the LL of a cyclist who has experienced an ALT.
The goal: To reveal the effect of PT on the functions of the LL of a cyclist who has experienced an ALT.
Tasks of the research:
1. To evaluate the muscle strength and ROM of the LL before and after PT.
2. To compare the functional movements of the LL before and after PT.
3. To determine changes in hip symptoms, quality of life (QOL) after PT.
Methods:
1. Strategy: qualitative research.
2. The observation method will be used for data collection.
3. Measurement of ROM of LL - goniometry.
4. Muscle strength assessment - manual muscle testing (MMT).
5. Evaluation of functional movements of LL - modified Keitel index.
6. Evaluation of hip symptoms, QOL – „HOOS“questionnaire.
Participant of research: A person practicing cycling after an ALT.
Results of the study: The observation protocols showed that the subject excelled in the applied load. Goniometry data showed an improvement in the ROM of the LL. MMT results were positive, with an increased strength of the left hip. Functional movement data show an improvement in the subject's balance. Hip symptoms, QOL, which were assessed according to the „HOOS“questionnaire, have improved.