Santrauka:
Temos aktualumas: Anderson ir Bliven (2016) atlikto tyrimo metu rezultatai rodo galimą ryšį tarp kvėpavimo funkcijos, kvėpavimo modelių, liemens stabilumo ir nugaros skausmo. Tad komentuojant šį teiginį galima pasakyti, kad kvėpavimo pratimai gali turėti įtakos liemens stabilumui bei nugaros skausmui. Tačiau dar nebuvo ištirta, kokią įtaką specifiniai kvėpavimo pratimai daro sportininkams, jaučiantiems potraumauminį krūtinės ląstos sindromą, funkcinalumui bei gyvenimo kokybei.
Tyrimo problema: Koks specifinių kvėpavimo pratimų poveikis jėgos trikovės sportininko, jaučiančio potrauminį krūtinės ląstos sindromą, funkcinei būklei bei gyvenimo kokybei?
Tyrimo objektas: Potraumauminį krūtinės ląstos sindromą jaučiančio sportininko funkcinių judesių, liemens stabilumo, mobilumo bei gyvenimo kokybės kaita po specifinių kvėpavimo pratimų taikymo.
Tyrimo tikslas: Įvertinti specifinių kvėpavimo pratimų poveikį jėgos trikovės sportininko, jaučiančio potrauminį krūtinės ląstos sindromą, funkcinei būklei bei gyvenimo kokybei.
Tyrimo uždaviniai:
1. Ištirti jėgos trikovės sportininko, jaučiančio potrauminį krūtinės ląstos sindromą, funkcinių judesių kaitą po specifinių kvėpavimo pratimų taikymo.
2. Nustatyti jėgos trikovės sportininko, jaučiančio potrauminį krūtinės ląstos sindromą, liemens stabilumo bei mobilumo kaitą po specifinių kvėpavimo pratimų taikymo.
3. Ištirti jėgos trikovės sportininko, jaučiančio potrauminį krūtinės ląstos sindromą, gyvenimo kokybės, emocinės būklės, skausmo kaitą po specifinių kvėpavimo pratimų taikymo.
4. Išanalizuoti jėgos trikovės sportininko, jaučiančio potrauminį krūtinės ląstos sindromą, kvėpavimo sistemos funkcinės būklės kaitą po specifinių kvėpavimo pratimų taikymo.
Tyrimo metodika: Šiame tyrime naudota kokybinė tyrimo strategija.
Tyrimo metodai:
1. Teoriniai: mokslinės literatūros analizė.
2. Stebėjimas.
3. Empirinai: funkcinių judesių modelių vertinimas, liemens stabilumo vertinimas, liemens mobilumo vertinimas, gyvenimo kokybės vertinimas, emocinės būklės vertinimas, Skausmo vertinimas, kvėpavimo sistemos funkcinės būklės vertinimas.
Tyrimo imtis: 23 metų jėgos trikovės sportininkas, jaučiančntis potrauminį krūtinės ląstos sindromą
Pagrindiniai tyrimo rezultatai: Tyrimas atskleidė, jog jėgos trikovės sportininko, jaučiančio potrauminį krūtinės ląstos sindromą, funkciniai judesiai po intervencijos pakito nežymiai. Liemens stabilumas pakito. Mobilumas po intervencijos nepakito. Gyvenimo kokybė bei emocinė būklė pakito nežymiai, skausmas po intervencijos nepakito. Kvėpavimo sistemos funkcinė būklė pakito dalinai.
Description:
Relevance of the topic: In a study by Anderson and Bliven (2016), the results suggest a possible association between respiratory function, respiratory patterns, torso stability, and back pain. Thus, commenting on this statement, it can be said that breathing exercises can affect torso stability and back pain. However, the effects of specific breathing exercises on the functioning and quality of life of athletes with post-traumatic chest syndrome have not been studied.
Research problem: What is the effect of specific breathing exercises on the functional status and quality of life of a powerlifting athlete with post-traumatic chest syndrome?
Object of research: Changes in functional movements, torso stability, mobility and quality of life of an athlete experiencing post-traumatic chest syndrome after specific breathing exercises.
Purpose: To evaluate the effect of specific breathing exercises on the functional being and quality of life of powerlifting athlete with post-traumatic chest syndrome.
Research aims:
1. To investigate the change in functional movements of a powerlifting athlete experiencing post-traumatic chest syndrome after the application of specific breathing exercises.
2. To determine the change in the stability and mobility of the trunk of a powerlifting athlete with post-traumatic chest syndrome after the application of specific breathing exercises.
3. To investigate the change in the quality of life, emotional state, and pain of a powerlifting athlete who experiences post-traumatic chest syndrome after the application of specific breathing exercises.
4. To analyze the change in the functional state of the respiratory system of a powerlifting athlete with post-traumatic chest syndrome after the application of specific breathing exercises.
Methodology: A qualitative research strategy was used in this study.
Methods:
1. Theoretical: analysis of scientific literature.
2. Observation.
3. Empirins: evaluation of functional movement, torso stability and mobility assessment, quality of life assessment, pain assessment, assessment of the functional state of the respiratory system.
Participant: A 23-year-old powerlifting athlete with post-traumatic chest syndrome.
Main results: The study revealed that the functional movements of a powerlifting athlete with post-traumatic chest syndrome changed insignificantly after the intervention. Torso stability changed significantly. Mobility did not change. The quality of life and emotional state did not change much, and the pain did not change. The functional state of the respiratory system has changed partially.