Kineziterapijos poveikis vaikų laikysenai, nugaros skausmui ir liemens raumenų statinei ištvermei

Abstract

Temos aktualumas: Vaikų netaisyklinga laikysena kelia susirūpinimą visame pasaulyje. Ypatingai šiais, naujų technologijų laikais, vaikai bei paaugliai vis daugiau laiko praleidžia prie kompiuterio, naudojasi telefonais, o jų kaulų – raumenų sistemos yra apkrautos dėl netaisyklingos padėties (Cha ir Seo, 2018). Todėl taisyklingos laikysenos formavimąsi reikia stebėti nuolat, vaikui augant, pradėjus eiti į mokyklą, nes tokie faktoriai kaip ilgas sėdėjimas, netaisyklingas kuprinių nešiojimas ar per didelis jų svoris taip pat neigiamai veikia laikyseną (Walicka-Cupryś et al., 2015). Besiskundžiančių skaičius didėja, amžius jaunėja (Stewart Williams et al., 2015), o tai rodo, kad problema yra aktuali. Dėl to nugaros skausmas dažnas nusiskundimas tarp paauglių ir net vaikų (MacDonald, Stuart ir Rodenberg, 2017). Skausmo epizodai gali atsirasti dar nesulaukus paauglystės, o augant tik intensyvėti (Chiwaridzo ir Naidoo, 2017). Dėl to pastebėta, jog jaučiamas nugaros skausmas pažeidžia ne tik vaikų laikyseną, bet ir sutrikdo liemens raumenų statinę ištvermę bei jų funkcijos stabilumą (Varnienė et al., 2017). Atliktuose moksliniuose tyrimuose pastebima, jog apatinės nugaros dalies skausmas ir laikysenos problemos yra tarpusavy susiję (Rosário, 2016). Tyrimo problema: Koks kineziterapijos poveikis vaikų laikysenai, nugaros skausmui ir liemens raumenų statinei ištvermei? Tyrimo objektas: Kineziterapijos poveikis laikysenai, nugaros skausmui ir liemens raumenų statinei ištvermei. Tyrimo tikslas: Nustatyti kineziterapijos poveikį vaikų laikysenai, nugaros skausmui ir liemens raumenų statinei ištvermei. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti vaikų laikysenos kaitą po kineziterapijos. 2. Įvertinti vaikų nugaros skausmo intensyvumo kaitą po kineziterapijos. 3. Įvertinti vaikų liemens raumenų statinės ištvermės kaitą po kineziterapijos. Tyrimo metodika ir tiriamieji: Buvo taikoma kiekybinio tyrimo strategija. Tyrime dalyvavo 20 tiriamųjų, kurie sudarė vieną tiriamąją grupę. Visiems tiriamiesiems buvo taikoma kineziterapija. Tyrimo pradžioje ir pabaigoje tiriamiesiems buvo atliktas testavimas sekančiais instrumentais: W.W.K. Hoeger laikysenos vertinimo skalė – tiriamųjų laikysenai įvertinti; VAS skausmo vertinimo skalė – tiriamųjų nugaros skausmui įvertinti; McGill liemens raumenų statinės ištvermės santykiai – tiriamųjų nugaros, pilvo ir šoninių liemens raumenų statinės ištvermės santykiams įvertinti. Tyrimas truko šešias savaites, kineziterapijos užsiėmimai buvo taikomi tris kartus savaitėje po 45 minutes. Tyrime vaikų amžius buvo nuo 12 iki 15 metų, jie nelankė neformaliojo ugdymo sporto veiklai priskiriamų užsiėmimų. Tiriamiesiems buvo taikomi sekantys atrankos kriterijai – jaučiamas apatinės nugaros dalies skausmas, nebuvo patyrę jokių stuburo traumų, bloga laikysena. Pagrindiniai empirinio tyrimo rezultatai: Po kineziterapijos programos taikymo pagerėjo tiriamųjų laikysena, sumažėjo jaučiamas nugaros skausmas ir pagerėjo pilvo, nugaros bei šoninių liemens raumenų statinės ištvermės rodikliai.