Santrauka:
Temos aktualumas. Šeštaisiais gyvenimo metais vaikams išryškėja pažintiniai motyvai, atsiranda vidinis džiaugsmas, lydintis veiklą, kuri vaikui patinka, teikia malonumą. Priešmokyklinio amžiaus vaikui dar reikia ir išorinės ugdymosi motyvacijos, kuri palaikytų norą mokytis. Edukacinės išvykos, eksperimentai, tyrinėjimai, bandymai ir stebėjimai – vieni iš efektyviausių veiklos organizavimo formų bei metodų plėtojančių vaiko pažinimą ir palaikančių jo aktyvumą, motyvaciją veiklai. Tai vis plačiau aptariama pedagogų, edukologų ir psichologų darbuose. Autoriai sutaria, kad tiesioginė veikla – geriausias būdas ugdyti pažinimo kompetenciją priešmokykliniame amžiuje. Tačiau ši tema nėra pakankamai atskleista, dar vis trūksta informacijos.
Tyrimo problema - kokios yra priešmokyklinio amžiaus vaikų pažinimo kompetencijos ugdymo galimybės tyrinėjant ir eksperimentuojant?
Tyrimo objektas - priešmokyklinio amžiaus vaikų pažinimo kompetencijos ugdymas tyrinėjant ir eksperimentuojant.
Tyrimo tikslas - atskleisti priešmokyklinio amžiaus vaikų pažinimo kompetencijos ugdymo galimybes tyrinėjant ir eksperimentuojant.
Tyrimo uždaviniai:
1. Teoriškai pagrįsti pažinimo kompetencijos ugdymo svarbą priešmokykliniame amžiuje.
2. Nustatyti pažinimo kompetencijos ugdymo galimybes eksperimentais, tyrinėjimais.
3. Ištirti priešmokyklinio amžiaus vaikų pažinimo ugdymo eksperimentais, tyrinėjimais galimybes ikimokyklinėje įstaigoje „X“, pristatyti tyrimo rezultatus.
4. Tyrimo rezultatų pagrindu suplanuoti ir realizuoti edukacinį projektą.
Tyrimo metodai - mokslinės literatūros analizė, apklausa (žodžiu), dokumentų analizė.
Darbą sudaro: santrauka lietuvių ir užsienio kalbomis, turinys, lentelių ir paveikslų sąrašai, įvadas, teorinė, tiriamoji, projektinė dalys, išvados, rekomendacijos pedagogams, literatūros sąrašas iš 45 šaltinių, 6 priedai. Viso darbo apimtis 49 puslapių, iš jų 7 lentelės, 8 paveikslai.
Description:
Relevance of the topic. The sixth year of life makes cognitive motifs more pronounced in children and reveals an inner joy, which accompanies activities that delight and please the child. A pre-school aged child is still in need of external learning motivation which would support the interest in learning. Educational excursions, experiments, research, testing and observation are some of the most efficient forms and methods of learning organization that develop children’s cognition and support their activity and motivation for activities. To an increasingly wider extent this topic is the focus of discussion in theses of educators, educologists and psychologists. The authors agree that direct activity is the best method to develop cognitive competence in the pre-school age. However, this topic has not been sufficiently disclosed, there still is a shortage of some information. Investigation problem - what are the possibilities for developing cognitive competence of preschool children in exploration and experimentation? Research object – pre-school children cognitive competence development exploration and experimentation. The aim - expose pre-school children's cognitive competence development opportunities for exploration and experimentation. Research tasks: 1. To theoretically substantiate the importance of developing cognitive competence in the preschool age. 2. To determine the possibilities of developing cognitive competence in experiments, researches. 3. To examine the possibilities of using experiments for developing pre-school children's cognition in the pre-school institution “X" and to present the results of the research. 4. To plan and realize the educational project on the basis of the results of the research. Work methods - scientific literature analysis, interview (oral), document analysis. The work consists of: summary in Lithuanian and foreign languages, content, lists of tables and pictures, introduction, theoretical, research, design parts, conclusions, recommendations for teachers, 45 literary sources, 6 appendixes. The total volume of work is 49 pages including 7 tables, 8 pictures.