Santrauka:
Temos aktualumas: Futbolas yra populiariausia sporto šaka pasaulyje, tačiau turi labai didelį traumų paplitimą šį žaidimą propaguojančių žmonių tarpe. Lyginant futbolą su tinkliniu, krepšiniu ar rankiniu, futbole apatinės galūnės traumos yra nuo 68 proc. iki 88 proc. dažnesnės (Manoel ir kt. 2020). Ying-Chun Wang ir Na Zhang (2016) teigia, kad pliometriniai pratimai padidina procentinį maksimalų deguonies pasisavinimą, maksimalią raumenų jėgą, bėgimo greitį, spyrio stiprumą, ištvermę, vikrumą, pagerina tam tikrus futbole reikalingus įgūdžius ir vertikalaus šuolio aukštį neatsižvelgiant nei į futbolininkų lytį, nei į jų profesionalumo lygį. Silva ir kt. (2017) atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad pliometriniai pratimai gali pagerinti neuroraumeninę kontrolę visose trijose judesių plokštumose, tai pagerina įtampos pasiskirstymą iš priekinių kryžminių raiščių į kaulus, raumenis, sausgysles ir taip sumažinant tiesioginę apkrovą kelio sąnariui. Daugumoje tyrimų trumpos trukmės pliometrinių pratimų programa apibūdinama, kaip ne daugiau 8 savaičių trunkanti programa, kai treniruotės atliekamos 2 kartus per savaitę. Šiame tyrime bus nustatoma, kokią įtaką pliometrinių pratimų programa, atliekama 4 savaites, 2 kartus per savaitę daro futbolininkų funkciniams judesiams.
Tyrimo problema: Kokia pliometrinių pratimų įtaka futbolininkų funkciniams judesiams?
Tyrimo objektas: Pliometrinių pratimų įtaka futbolininkų funkciniams judesiams.
Tyrimo tikslas: Nustatyti pliometrinių pratimų įtaką futbolininkų funkciniams judesiams.
Tyrimo uždaviniai:
1. Įvertinti futbolininkų bėgimo greičio kaitą po pliometrinių pratimų taikymo;
2. Įvertinti futbolininkų vikrumo kaitą po pliometrinių pratimų taikymo;
3. Nustatyti futbolininkų funkcinių judesių kaitą po pliometrinių pratimų taikymo.
Tyrimo metodika ir tiriamieji: Tyrime dalyvavo 17 futbolą žaidžiančių ne mažiau nei du metus, ir žaidimo laikotarpyje neturėjusių sportinių ar buitinių traumų, galėjusių turėti įtakos tyrimui. Tyrimo dalyviai buvo fiziškai aktyvūs prieš pradedant taikyti pratimų poveikį. Tyrimo pradžioje buvo išmatuotas visų dalyvių 40m. bėgimo laikas (s), vikrumo testo atlikimo laikas (s), bei įvertinta funkcinių judesių kokybė „FMS“ vertinimo skale (balais). Pliometrinių pratimų programa jiems taikoma buvo 4 savaites, pradedant vasario 1 dieną, baigiant vasario 28 dieną. Programos taikymo pabaigoje vėl buvo išmatuoti bėgimo bei vikrumo laikai, taip pat ir funkcinių judesių atlikimo kokybė. Statistinei tyrimo duomenų analizei atlikti buvo naudojama kompiuterinė programa „SPSS Statistics 2017“ (IBM Co., Armonk, NY, JAV).
Rezultatai: Vidutinis laikas bėgant 40m. atstumą tiesia linija po intervencijos, buvo 5,37 ± 0,161s., lyginant su testo atlikimo laiku prieš PT (5,54 ± 0,188s) buvo nustatytas statistiškai reikšmingas pokytis (p<0,05).
Laiko, per kurį tiriamieji atliko „Arrowhead agility test“ nurodytus veiksmus, vidurkis buvo 8,11 ± 0,0477s., šį rezultatą lyginant su pirmuoju, (8,23 ± 0,0715s.) buvo nustatytas statistiškai reikšmingas pokytis (p<0,05).
„FMS“ vertinimo skalės rezultatų vidurkis po pliometrinių pratimų programos taikymo (15,4 ± 1,23) lyginant su rezultatų vidurkiu prieš PT (13,8 ± 1,38) buvo statistiškai reikšmingai didesnis (p<0,05).
Description:
Relevance: Soccer is the most practiced sport in the world and has a high incidence of injuries. Compared with other team sports, such as volleyball, basketball, and handball, soccer has higher injury rates, with 68% to 88% being lower limb injuries (Manoel et al. 2020). PT induces an increase in VO2 max, maximal strength, sprinting speed, solid kick, endurance, agility, particular soccer player skills and vertical jump ability in male and female individuals at any age, whether in recreational or professional athletes. The result indicates that PM can enhance neuromuscular control in all three planes, which will reduce stress on the ACL transferring to the muscles, tendons and bones, allowing a greater dispersion of force resulting in lower torque applied directly to the knee (Silva et al. 2020). In the majority of those studies, PT programmes proceeded less that 8 weeks with 2 sessions per week, were considered as short-term. This research is aimed to examine the effects of plyometric training that lasts up to 4 weeks with 2 sessions per week.
The problem: How does plyometric training effect soccer players‘ functional movements?
The purpose: To asses the effect of plyometric training on soccer players‘ functional movements.
Goals:
1. To evalutate the difference of sprinting speed after plyometric training;
2. To measure the difference of agility after plyometric training;
3. To rate the difference of functional movements after plyometric training.
Methods: 17 soccer players without any injuries were chosen. Before the research their sprinting speed, agility and functional movements were screened. Plyometric training programme was applied for 4 weeks 2 times per week. Sprint speed, agility and functional movements were measured once again. For statistical analysis „SPSS Statistics 2017“ (IBM Co., Armonk, NY, USA) was used.
Results: All participants showed better results after finishing the plyometric training programme. 40m. sprint test results before the application were (5,54 ± 0,188s.), comparing these with results after the programme (5,37 ± 0,161s.) was noted statistically signifficant difference (p>0,05).
„Arrowhead agility test“ times after training (8,11 ± 0,0477s.) were compared with ones before (8,23 ± 0,0715s.) and statistically signifficant difference was noted (p>0,05).
„FMS“ results before the application (13,8 ± 1,38) were compared with results after (15,4 ± 1,23) and statistically signifficant difference was noted.