Santrauka:
Temos aktualumas: Krepšinyje viena pagrindinių fizinių savybių yra greitumo jėga, kurios viena iš išraiškų yra šoklumas. (Štrumbelj, Erčulj, 2014). 6) Šios ypatybės yra būtinos, nes vienų krepšinio rungtynių eigoje žaidėjas vidutiniškai atlieka iki 50 šuolių (Drinkwater, Pyne, McKenna, 2008). Netgi, krepšinio rungtynių metu pirmojo ginčo laimėtoją ir pirmąją puolančiąją komanda gali nulemti komandos vidurio puolėjo šoklumas. Krepšinyje paskutiniųjų tiek gynybos tiek puolimo fazių metu teigiama rezultatą gali įtakoti sportininko gebėjimas atlikti vertikalų šuolį. Carlson, Magnusen, Walters (2007) tyrimo rezultatai atskleidė, kad tiek pliometriniai pratimai, tiek raumenų jėgos treniravimas su svarmenimis turi įtakos vertikalaus šuolio rezultatams, tačiau reikšmingo skirtumo tarp lavinimo pratimų nėra. Rauktys ir kt. (2015) atlikto tyrimo duomenimis nustatyta, kad vertikalaus šuolio aukščio rodikliai reikšmingai susiję su šlaunies priekinės dalies raumenų bei šlaunies tiesiamųjų raumenų ir kelio lenkiamųjų raumenų jėga bei galingumu.
Tyrimo problema: Kokia šlaunies raumenų jėgos lavinimo treniruočių įtaka suaugusiųjų krepšininkų vertikalaus šuolio rodikliams?
Tyrimo objektas: Suagusiųjų krepšininkų vertikalaus šuolio rodiklių pokyčiai atliekant šlaunies raumenų jėgos lavinimo treniruotes.
Tyrimo tikslas: Nustatyti šlaunies raumenų jėgos lavinimo treniruočių įtaką krepšininkų vertikalaus šuolio rodikliams
Tyrimo uždaviniai:
1. Įvertinti suaugusiųjų krepšininkų vertikalaus šuolio rodiklius prieš ir po šlaunies užpakalinės dalies raumenų jėgos lavinimo treniruočių kurso.
2. Įvertinti suaugusių suaugusiųjų krepšininkų vertikalaus šuolio rodiklius prieš ir po šlaunies priekinės dalies raumenų jėgos lavinimo treniruočių kurso.
3. Palyginti skirtingų šlaunies grupių jėgos treniravimo įtaką suaugusiųjų krepšininkų vertikalaus šuolio rodikliams.
Tyrimo metodika ir tiriamieji: 20 krepšininkų rungtyniaujančių regioninėje krepšinio lygoje. Per pastaruosius metus neturėjusių sportinių ar kitų traumų, kurios galėtų turėti įtakos jų fiziniam pajėgumui. Tiriamieji atsitiktine tvarka buvo suskirstyti į dvi grupes. Grupė (A) atliko priekinės šlaunies dalies raumenų jėgą lavinančius pratimus. Grupėje (B) esantys krepšininkai atliko užpakalinės šlaunies dalies raumenų jėga lavinančius pratimus.. Fiziniai pratimai atliekami naudojant svarmenis, bei treniruoklius, pratimus atliekant 3 kartus per savaitęTyrimo pradžioje buvo išmatuoti visų sportininkų vertikalaus šuolio rodikliai, šuolius atliekant 3 skirtingais būdais, naudojant vertikalaus šuolio matavimo platformą (angl. Vertical jump mat). Tą pati procedura buvo atlikta tyrimo pabaigoje po 4 savaičių skirtingų treniruočių kursų.
Tyrimo metu matematiniai ir statistiniai duomenys bus analizuojami SPSS ir Microsoft office excell programomis.
Tyrimo rezultatai: Vertikalaus šuolio rodikliai prieš ir po treniruočių kurso, statistiškai reikišmingai pakito abiejose grupėse, taikant skirtingų šlaunies raumenų grupių jėgos lavinimo pratimus +2,01 ± 0,44 cm, +1,87 ± 0,57 cm, +1,58 ± 0,46 cm, +1,14 ± 0,49 cm, 1,25 ± 1,10 cm, + 1,15 ± 1,16 cm (p=0,000 p=0,000 p=0,000 p=0,000 p=0,006 p=0,002), kai (p<0,05) laikoma statistiškai reikšmingu rezultatu.
Apskaičiavus vertikalaus šuolio rodiklių pokyčius tarp tiriamųjių grupių po taikytų skirtingų, šlaunies priekinės dalies ir užpakalinės dalies raumenų treniruočių kursų reikšmingo skirtumo nebuvo + 0,78 ± 0,55 cm, + 0,61 ± 0,43 cm, + 0,43 ± 0,30 cm. (p=1,00, kai (p<0,05) laikoma statistiškai reikšmingu rezultatu.
Description:
Relevance: In basketball one of the main physical abilities is velocity strenght of which one of the main aspect is jumping ability. These abilities have large impact, because in one regular basketball game player average makes to 50 vertical jumps (Drinkwater, Pyne, McKenna, 2008). Moreover, vertical jump ability could make an impact for tip ball winner and first attacking during the start of basketball match. During the basketball match through the posession and the defense phases athlete verticl jump ability can impact the athlete effectivity and the main result. Carlson, Magnusen, Walters (2007) made study results showed that plyometric excersises and muscle strenght training with weights have a positive impact for vertical jump results, however there is no significant differences, between compared groups. Rauktys and etc. (2015) made research revealed, that the vertical jump height performance is signifficantly related with thigh anterior part, thigh extensors and knee extending muscles strenght and power ability.
The problem: What is the effect of different thigh muscles parts strenght training program for adolescent basketball players' vertical jump performance?
Goals: To compare different thigh muscles parts strenght training impact for adolescent basketball players‘ vertical jump performance.
The purpose:
1. To evaluate the adult basketball players‘ vertical jump height performance before and after the thigh posterior compartment muscles strenght training.
2. To evaluate the adult basketball players‘ vertical jump height performance before and after the thigh anterior compartment muscles strenght training.
3. To compare different thigh muscles parts strenght training impact for adult basketball players‘ vertical jump height performance.
Methods: Investigated 20 adult basketball players. 20 basketball players were divided into two groups thigh posterior compartment muscles strenght training group (A) and the thigh anterior compartment muscles strenght training group.
To do muscles strenght training excersises was used weights ant excersises‘ machines 3 time a week. Before the research was evaluated both groups basketball players vertical jump height using vertical jump evaluation system (Just jump system). The same procedure was made after 4 weeks at the end of investigation. Evaluated results of vertical jump height was analyzed and compared by the groups of different intervention method using SPSS and Microsoft office excell programs.
Results: Vertical jump performance was signifficantly increased in both, anterior and posterior compartment muscles training groups. +2,01 ± 0,44 cm, +1,87 ± 0,57 cm, +1,58 ± 0,46 cm, +1,14 ± 0,49 cm, 1,25 ± 1,10 cm, + 1,15 ± 1,16 cm (p=0,000 p=0,000 p=0,000 p=0,000 p=0,006 p=0,002), if (p<0,05) was noticed as statistically signifficant result. There was no signifficant difference between two different thigh muscles part, posterior and anterior training groups + 0,78 ± 0,55 cm, + 0,61 ± 0,43 cm, + 0,43 ± 0,30 cm. (p=1,00, if (p<0,05) was noticed as statistically signifficant difference.