Kineziterapijos poveikis čiurnos sąnario nestabilumo prevencijai jauno amžiaus asmenims, sportuojantiems kovos menus

Daubaraitė, Kamilė

Dspace pagrindinis
→
Studentų baigiamieji darbai - Studijų programos
→
kineziterapija
→
Peržiūrėti elementą

Kineziterapijos poveikis čiurnos sąnario nestabilumo prevencijai jauno amžiaus asmenims, sportuojantiems kovos menus

Daubaraitė, Kamilė

URI: http://dspace.kaunokolegija.lt//handle/123456789/5256

Data: 2021-07-20

Santrauka:

Temos aktualumas: Aštuoniasdešimt procentų ūmių kulkšnies patempimų yra visiškai išgydomi taikant konservatyvų gydymą, o dvidešimt procentų ūmių kulkšnies patempimų išsivysto į lėtinį čiurnos nestabilumą (Chan ir kt., 2011). Lėtinis čiurnos nestabilumas yra dažniausia problema tarp karatė sportuojančių asmenų (Birrer ir Halbrook, 1988). Sportininkai, turintys šią problemą, susiduria su pusiausvyros sutrikimais, kurie gali turėti įtakos jų laikysenos kontrolei bei geriems rezultatams pasiekti (Zago ir kt., 2015). Kineziterapijos užsiėmimai pagerina dalyvių fizinę būklę, skatina raumenų sustiprėjimą per pirmąsias 3-5 savaites, pagerina pusiausvyrą (Sekir ir kt., 2007). Tyrimo problema: Koks kineziterapijos poveikis čiurnos sąnario nestabilumo prevencijai jauno amžiaus asmenims, sportuojantiems kovos menus? Tyrimo objektas: Kineziterapijos poveikis čiurnos sąnario nestabilumo prevencijai jauno amžiaus asmenims, sportuojantiems kovos menus. Tyrimo tikslas: Nustatyti kineziterapijos poveikį čiurnos sąnario nestabilumo prevencijai jauno amžiaus asmenims, sportuojantiems kovos menus. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti čiurnos sąnario judesio amplitudes ir nestabilumą jauno amžiaus asmenims, sportuojantiems kovos menus, prieš ir po kineziterapijos. 2. Įvertinti čiurnos sąnario judesio amplitudes ir nestabilumą jauno amžiaus asmenims, sportuojantiems kovos menus, prieš ir po kineziterapijos ir teipavimo. 3. Palyginti gautus rezultatus abiejose grupėse. Tyrimo metodika ir tiriamieji: Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes. Abiem grupėm taikyta ta pati kineziterapijos programa, kuri orientuota į čiurnos sąnario stiprinimą. Antrajai grupei papildomai buvo taikomas teipavimas 1 kartą per savaitę. Kineziterapijos užsiėmimai vyko nuotoliniu būdu, 2 kartus per savaitę po 20 min. Dalyviai buvo testuojami prieš ir po tyrimo. Tyrime dalyvavo 13 jauno amžiaus asmenų sportuojančių kovos menus bei neturėjusių čiurnos traumų. Pagrindiniai empirinio tyrimo rezultatai: Čiurnos sąnario judesių amplitudės lyginant rezultatus prieš ir po tyrimo padidėjo abiejose grupėse, kaip ir čiurnos nestabilumo rodikliai. Tačiau geresni rezultatai gauti antroje grupėje, kuriai papildomai buvo taikomas kineziologinis teipavimas.

Description:

Relevance of the topic: Eighty percent of acute ankle sprains are fully recover with conservative treatment, while twenty percent of acute ankle sprains develop into chronic ankle instability (Chan et al., 2011). Chronic ankle instability is the most common problem among karate athletes (Birrer and Halbrook, 1988). Athletes who have this problem face imbalances that can affect their posture control and achieve good results (Zago et al., 2015). Physiotherapy sessions improve participant physical condition, promote muscle strengthening during the first 3-5 weeks and improve balance (Sekir et al., 2007). Reserch problem: What is the effect of physiotherapy on the prevention of ankle joint instability in young people who practice martial arts? Research object: The effect of physiotherapy on the prevention of ankle joint instability in young people who practice martial arts. Research aim: To determine the effect of physiotherapy on the prevention of ankle joint instability in young people who practice martial arts. Research task: 1. To evaluate the amplitudes and instability of ankle joint movement in young people practicing martial arts before and after physiotherapy. 2. To evaluate the amplitudes and instability of ankle joint movement in young people practicing martial arts before and after physiotherapy and taping. 3. Compare the results obtained in both groups. Research methodology and subjects: Subjects were divided into two groups. The same physiotherapy program was used for both groups, which focused on ankle joint strengthening. The second group was additionally taped once a week. Physiotherapy sessions were held remotely, 2 times a week for 20 min. Participants were examined before and after the study. The study involved 13 young people who practiced martial arts and did not have ankle injuries. Research results: The amplitudes of ankle joint movements compared before and after the study increased in both groups as did the indicators of ankle instability. However, better results were obtained in the second group, which was additionally subjected to kinesiological taping.

Rodyti visą įrašą