Slaugytojų veikla valdant pragulų atsiradimo rizikos veiksnius

Abstract

Darbo aktualumas. Pragulos – aktuali slaugos problema, ypač būdinga senėjančiai visuomenei. Paciento gyvenimo kokybė gali būti pagerinta tik tinkamai jį prižiūrint ir skiriant pakankamai dėmesio pragulų prevencijai. Pragulų atsiradimo dažnumas iš dalies leidžia spręsti apie slaugos paslaugų kokybę. Visuomenėje pastebimas spartus senėjimo procesas ir augantis slaugomų ligonių skaičius, aktuali tampa gulinčių ligonių priežiūra ir su jų padėtimi susijusi pragulų atsiradimo rizika. Nustatyta, kad pragulų gydymas yra sudėtingas ir brangiai kainuojantis procesas, neigiamai veikiantis paciento savijautą ir bendrą sveikatos būklę. Tuo tarpu profilaktinės priemonės ir tinkama priežiūra gali padėti išvengti pragulų ir su jomis susijusių komplikacijų. Todėl keliamas probleminis klausimas: kokia atliekama slaugytojų veikla siekiant valdyti pragulų atsiradimo rizikos veiksnius? Darbo objektas: slaugytojų veikla valdant pragulų atsiradimo rizikos veiksnius. Darbo tikslas: atskleisti slaugytojo veiklą valdant pragulų atsiradimo rizikos veiksnius. Darbo uždaviniai:1.Aprašyti pragulų atsiradimo priežastis, rizikos veiksnius klinikiniu požiūriu.2.Nustatyti slaugytojų žinias apie pragulų profilaktikos principus.3.Atskleisti slaugytojų nuomonę apie jų taikomus pragulų profilaktikos veiksmus bei naudojamas priemones. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė; kiekybinė anketinė apklausa; aprašomosios statistikos skaičiavimai. Tyrimo metodika: tyrimui atlikti taikytas kiekybinis tyrimo metodas, naudojant anoniminę anketinę apklausą. Apklausoje dalyvavo 37 slaugytojos, dirbančios X ligoninės slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje. Tyrimo rezultatai ir išvados: nustatyta, kad tyrime dalyvavę slaugytojai kasdien susiduria su pragulų turinčių pacientų priežiūra, pragulų atsiradimo rizikos vertinimu ir pragulų profilaktikos priemonių taikymu. Respondentai atpažįsta pragulų stadijoms būdingus požymius, nurodė pagrindines ir svarbiausias pragulų atsiradimo vietas (kryžkaulio, klubų ir kulnų sritis). Didžioji dalis respondentų reikšmingiausiais pragulų atsiradimo rizikos veiksniais laikė neteisingą kūno padėtį, kraujotakos sutrikimą, drėgmę. Beveik visi apklausoje dalyvavę slaugytojai gerai susipažinę su pragulų profilaktikos priemonėmis: paciento vartymu, reguliariu odos stebėjimu, spaudimo mažinimo priemonių taikymu, tinkamų paciento rūbų ir patalynės parinkimu. Dažniausiai pragulų profilaktikai naudoja specialius čiužinius, volelius ir apsaugas kulnams. Slaugytojai suvokia savo ir slaugytojų padėjėjų atsakomybę už pragulų rizikos valdymą, taip pat yra linkę šia atsakomybe dalintis su gydytojais ir paciento artimaisiais. Valdant pragulų atsiradimo rizikos veiksnius, atlieka: pragulų rizikos vertinimą pagal Nortono skalę, varto pacientus kas dvi valandas, mažina drėgmės perteklių, naudoja spaudimo mažinimo priemones, tinkamas sauskelnes, užtikrina asmens ir patalynės higieną, tačiau mažiau nei pusė respondentų plauna pacientų odą muilu ir vandeniu ir tik trečdalis respondentų naudoja specialius tvarsčius.