Slaugytojų darbo ypatumai, slaugant stacionare lėtinėmis kojų opomis sergančius pacientus

Abstract

Temos aktualumas: Nors yra sukurta daug įvairių vaistų ir mechaninių būdų taikomų opoms gydyti, tačiau kojų opos yra viena iš sunkiausiai sprendžiamų šiuolaikinės medicinos problemų (Ašakienė I. ir Jarilinaitė U., 2013), o taip pat ir ekonomiškai nuostolingas sutrikimas (Rainys D. ir kt., 2014). Kadangi dalį pacientų vargina ir psichologiniai bei socialiniai aspektai, tokie kaip sunkumas vaikščioti, nenoras rodyti kojų, nes jos būna negražios, negalėjimas dirbti ir kt., blogėja šių pacientų gyvenimo kokybė (GK) (Piščalkienė V., 2017). Lėtinių kojų opų gydymui (LKO) dažniausiai taikoma kompresinė terapija, hidrokoloidiniai tvarsčiai, o esant sunkiai būklei chirurginės intervencijos (Annells M., O`Neill J., Flowers C., 2008; Vuerstaek J. ir kt., 2006; Kastys J., 2016). Taigi LKO dažnas, sunkiai gydomas, ekonomiškai nuostolingas, daug priežiūros, darbo ir žinių reikalaujantis sutrikimas. Šiuo tyrimu buvo norima įvertinti, kokius slaugos ypatumus taiko slaugytojai, prižiūrintys LKO sergančius pacientus stacionare. Gauti tyrimo duomenys būtų naudingi rengiant slaugos specialistus, atnaujinant informacinę medžiagą slaugytojams, pacientams bei jų artimiesiems. Tyrimo problema – Kokie slaugytojų darbo ypatumai, slaugant stacionare lėtinėmis kojų opomis sergančius pacientus? Tyrimo objektas – Slaugytojų darbo ypatumai, slaugant stacionare lėtinėmis kojų opomis sergančius pacientus. Tyrimo tikslas – įvertinti slaugytojų darbo ypatumus, slaugant stacionare lėtinėmis kojų opomis sergančius pacientus. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti mokslinius straipsnius, susijusius su lėtinių kojų opų paplitimu, rizikos veiksniais ir gydymu bei slauga. 2. Nustatyti slaugytojų veiklą klinikiniu požiūriu, slaugant lėtinėmis kojų opomis sergančius pacientus stacionare. 3. Įvertinti slaugytojų darbo aplinkos problemas, slaugant lėtinėmis kojų opomis sergančius pacientus stacionare. Tyrimo metodika – mokslinės literatūros analizė, kiekybinis tyrimo metodas, taikant anketinį klausimyną, statistinė aprašomoji analizė. Tiriamieji – bendrosios praktikos slaugytojai. 7 Pagrindiniai empirinio tyrimo rezultatai: Nustatyta, kad slaugytojai su LKO susiduria bent kartą per savaitę (28,0 proc.), kurios dažniausiai būna blauzdų srityje (57,0 proc.). Didžioji dalis (74,0 proc.) slaugytojų pirmumą teikia žaizdų priežiūrai, ypač supūliavusioms žaizdoms (32,0 proc.), nes dauguma (34,1 proc.) jų mano, kad žaizdų gijimą lėtina žaizdos infekcija, kuri yra ir dažniausia komplikacija (38,9 proc.). Didžioji dalis (72,0 proc.) šio tyrimo slaugytojų vienos opos higienai ir tvarstymui skiria 15 – 30 min. savo darbo laiko. Priverstinėje pasilenkusioje pozicijoje darbo metu būna net 76,0 proc. tiriamųjų, o 36,0 proc. tyrimo slaugytojų teigė dirbantys 4 – 6 val. per pamainą stovint. Nustatyta, kad pagrindinis darbą sunkinantis veiksnys yra slaugytojų padėjėjų trūkumas (24,0 proc.). Net 74,0 proc. tyrimo slaugytojų darbe patiria stresą, iš jų 84 proc. domisi streso valdymo būdais. Trečdalis (27,7 proc.) jų mano, kad stresą darbe galėtų sumažinti tinkamas darbo organizavimas.