Santrauka:
Nykstančios gyvenamosios vietovės, o ypač nykstantys kaimai, tai kasmetinė problema, kelianti vis daugiau rūpesčių įvairioms organizacijoms. Gyvenamųjų vietovių vardai su kitais vietovardžiais formuoja specifinį kultūrinį klodą, kurie svarbūs žmonių ateičiai ir šalies istorijai. Miestų ir kaimų pavadinimus galime laikyti šalies kultūros nematerialaus paveldo vertybėmis, kurias būtina gerbti ir išsaugoti.
Darbe nagrinėjamos ir identifikuojamos išnykusios vietovės, analizuojant kartografinę medžiagą ir erdvinius duomenis. Aprašomos vietovių nykimo priežastys, duomenų bazės kūrimo procesas. Darbo analizė vykdyta lyginamuoju ir statistiniais metodais. Tyrimui panaudota 1939 m. M 1:100 000 topografinis žemėlapis, GRPK, ORT10LT duomenų rinkiniai ir TOP50LKS topografiniai žemėlapiai.
Po tyrimo buvo identifikuota 181 išnykusi vietovė ir sukurta išnykusių gyvenamųjų vietovių duomenų bazė (RRSIKDB).
Description:
Endangered residential localities and especially endagered villages remain a yearly problem causing more and more worries for various organisations. Preservation of the place-names as well as names of other residential localities form a specific cultural heritage, which is crucial for both the future of humanity and the nations’s history. It can be thought of the names of cities and villages as nation culture’s immaterial inheritancial values, which must be preserved and treated with respect.
There are extinct localities being analysed and identified in the thesis, considering the cartographic material and spatial data, the reasons of extinction, the process of creating the database. The data was analysed by means of comparative and statisctical methods. The research included a scale of 1:100 000 topographical maps published in 1939, GRPK, ORT10LT data corpora and TOP50LKS topograpfical maps.
After the research 181 extinct residential localities were identified and the database of extinct residential localities was created (RRSIKDB).
