Slaugytojų patirtys, vertinant pacientų, turinčių pažinimo funkcijos sutrikimą, skausmą

Abstract

Darbo aktualumas: Pagal Lietuvos statistikos departamento pateiktus duomenis, demografinis senatvės koeficientas 2017 m. buvo 130, o 2020 m. pradžiai 132. Tai įrodo, kad Lietuvoje vyresnio amžiaus asmenų skaičius vis auga (Statistikos departamentas, 2020). Dauguma vyresnių asmenų turi sveikatos problemų, o tai daro įtaką kognityvinės funkcijos sutrikimo atsiradimui (Osuka ir kt., 2020). Virš 80% vyresnių, slaugomų pacientų jaučia skausmą (Sirsch ir kt., 2020). Įvertinus skausmo epidemiologinius duomenis ir kognityvinės funkcijos sutrikimo paplitimą visuomenėje, galima sakyti, kad slaugytojai dažnai susiduria su pacientais, kurie turi pažinimo funkcijos sutrikimą bei jaučia skausmą. Darbo tikslas: Atskleisti slaugytojų patirtis, vertinant pacientų, turinčių pažinimo funkcijos sutrikimą, skausmą. Darbo uždaviniai: 1. Aprašyti asmenų, turinčių pažinimo funkcijos sutrikimą, skausmo suvokimą. 2. Apibrėžti pacientų, turinčių pažinimo funkcijos sutrikimą, skausmo vertinimo ypatumus ir vertinimo instrumentus. 3. Atskleisti sunkumus ir jų sprendimo būdus su kuriais susiduria slaugytojai, vertinant pacientų, turinčių pažinimo funkcijos sutrikimą, skausmą. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, kokybinis tyrimas – pusiau struktūrizuotas interviu (pokalbis su slaugytojomis, aprašomoji - interpretacinė analizė). Tyrimo kontingentas: Tyrime dalyvavo X ligoninėje 7-ios dirbančio slaugytojos, slaugančios pacientus, kurie turi kognityvinės funkcijos sutrikimą ir patyrė skausmą. Tyrimo rezultatai ir išvados: Kuo stipresnis pažinimo funkcijos sutrikimas, tuo skausmo suvokimas labiau iškreiptas. Pažinimo funkcijos sutrikimo priežastys taip pat turi įtakos skausmo suvokimui. Pacientų skausmo vertinimas turi būti paremtas skausmo vertinimo skalėmis, neverbalinių ženklų, fiziologinių rodiklių stebėjimu. Dauguma slaugytojų klaidingai mano, kad visi pacientai, turintys pažinimo funkcijos sutrikimą, skausmą jaučia mažiau intensyvų, pastebi tik dalį neverbalinių skausmo išraiškų, pacientų nusiskundimais nepasitiki. Skausmo vertinimui yra naudojama skaitmeninė skausmo vertinimo skalė, nors jos efektyvumu slaugos personalas abejoja. Detalesnės informacijos apie skausmo intensyvumą, lokalizaciją, tipą, atsiradimo ir išnykimo priežastis slaugytojai negauna, bet dalį informacijos surenka stebėdami veido išraišką, kūno judesius. Pagrindinis skausmo malšinimo būdas yra medikamentinis nuskausminimas, paskirtas gydytojo. Dalis slaugytojų taiko ir nemedikamentinius skausmo malšinimo būdus - raminantį pokalbį, karštį, šaltį. Dažniausiai elgesio pakitimus, būdingus tik skausmui, atskirti nuo kitų veiksnių sukeltų elgesio pakitimų padeda įgimti gebėjimai.