Santrauka:
Temos aktualumas: Skrandžio plyšimas – ūmi chirurginė būklė, skubiai diagnozuojama ir
gydoma medikų komandos, kurioje yra slaugytojas. Jo vaidmuo pooperaciniu laikotarpiu yra itin
svarbus, nes yra arčiausiai paciento, susiduriančio su įvairiomis slaugos problemomis, todėl turi
gebėti vertinti paciento būklę, fizinius ir psichologinius poreikius.
Darbo tikslas: Įvertinti bendrosios praktikos slaugytojų veiklą slaugant pacientus po plyšusio
skrandžio susiuvimo operacijos. Uždaviniai: 1) Išanalizuoti slaugos problemas ir bendrosios
praktikos slaugytojų veiklą, slaugant pacientus po plyšusio skrandžio susiuvimo operacijos; 2)
Atskleisti slaugos problemas, kylančias pacientams, po plyšusio skrandžio susiuvimo operacijos;
3) Nustatyti bendrosios praktikos slaugytojų atliekamus slaugos veiksmus pacientams po plyšusio
skrandžio susiuvimo operacijos.
Tyrimo problema: Kokia yra bendrosios praktikos slaugytojų veikla, slaugant pacientus po
plyšusio skrandžio susiuvimo operacijos? Tyrimo objektas: Bendrosios praktikos slaugytojų
veikla slaugant pacientus po plyšusio skrandžio susiuvimo operacijos.
Metodika ir tiriamieji: Atlikta mokslinės literatūros analizė ir kiekybinis tyrimas. Duomenys
buvo renkami anoniminės anketinės apklausos būdu. Tyrime dalyvavo 57 respondentai, kurie
profesinėje veikloje susiduria su pacientais po plyšusio skrandžio susiuvimo oepracijos. Gauti
atsakymai buvo suvesti į Microsoft Office Excel (2015) ir analizuojami programos viduje.
Rezultatai: Beveik visi respondentai susiduria su pacientų jaučiamu stipriu arba vidutiniu
skausmu, pykinimu ir (arba) vėmimu, nepakankama mityba, ribotomis judėjimo galimybėmis,
pagalbos poreikiu, žinių trūkumu, daugiau nei du trečdaliai – su pacientų baime, nerimu,
dehidratacija, kas antras – su šlapinimosi sutrikimais, infekcijos pasireiškimu operacinėje žaizdoje,
karščiavimu. Beveik visi pacientams temperatūrą, arterinį kraujo spaudimą, pulsą, saturaciją
vertina kartą arba du kartus per parą ir kai pacientas skundžiasi, nevertina kapiliarų prisipildymo
laiko, jei pacientas nesiskundžia, kasdien seka šlapimo diurezę, vertina higienos būklę, pagalbos
poreikį, skatina aktyvumą, bet tik du trečdaliai kasdien seka tuštinimąsi. Kas trečias neatlieka
rankų higienos ir antiseptikos prieš kiekvieną manipuliaciją bei nepatikrina sterilių gaminių
atsekamumo. Daugiau nei du trečdaliai skausmą vertina, kai pacientas turi skundų, kas antras
naudoja skausmo skales, intensyvumą vertina prieš/po vaistų, kas trečias taiko nemedikamentinį
skausmo malšinimą. Beveik visiems respondentams trūksta laiko paciento išklausymui.
Description:
Relevance of the topic: Gastric perforation is an acute surgical condition that is urgently
diagnosed and treated by a medical team that includes a nurse, which role is very important in the
postoperative period because he is closest to the patient who faces various nursing problems. Nurse
must be able to assess the patient’s condition, physical and psychological needs.
Purpose of the study: To evaluate general practice nurses activities in the care of patients after
gastric perforation surgery. Objectives of the study: 1) To analyze nursing problems and general
practice nurses activities in the care of patients after surgery of gastric perforation; 2) To reveal
the nursing problems in the care of patients after surgery of gastric perforation; 3) To determine
the nursing actions are performed by general practice nurses in the care of patients after surgery
of gastric perforation. Problem of the study: What are the activities of general practice nurses in
the care of patients after gastric perforation surgery? Object of the study: General practice nurses
activities in the care of patients after gastric perforation surgery.
Methodology and subjects of the study: An analysis of the scientific literature and quantitative
study was performed. Data were collected through an anonymous questionnaire. The study
involved 57 general practice nurses who works with patients after gastric perforation surgery. The
responses received were compiled into Microsoft Office Excel (2015) and analyzed within the
program.
Results: Almost all respondents experience severe or moderate patient‘s pain, nausea and/or
vomiting, malnutrition, limited mobility, need for help, lack of knowledge, more than two-thirds
– with patient‘s fear, anxiety, dehydration and every second – with urinary disorders, infection in
the surgical wound and fever. Almost everyone measures temperature, arterial blood pressure,
pulse, saturation once or twice a day and when a patient complains, does not evaluate capillary
filling time, if the patient does not complain, monitors urinary diuresis daily, assesses hygiene,
need for help, promotes activity, but only two-thirds follow defecation daily. Every third person
does not perform hand hygiene and antiseptics before each manipulation and does not check the
traceability of sterile products. More than two-thirds rate pain when a patient complains, every
second uses pain scales, evaluates the intensity of pain before/after medication, one in three uses
non-medicated pain relief. Almost all respondents lack time to listen to the patient.