Santrauka:
Temos aktualumas. Viena aktualiausių problemų visame pasaulyje, ypač ikihospitaliniame
laikotarpyje - ūmus koronarinis sindromas. Miokardo infarktui ypač svarbus ankstyvas, laiku
pastebėtas atpažinimas, vertinimas, gydymas ir skubus transportavimas į specializuotą gydymo
įstaigą. Didesnė pacientų dalis, laiku nesuteikus pagalbos, miršta per pirmąsias 1-2 valandas nuo
klinikinių požymių atsiradimo.
Problema. Kokia slaugytojų veikla atliekama ūmių koronarinių sindromų metu
ikihospitaliniame laikotarpyje? Tyrimo objektas. Slaugytojų atliekama veikla ūmių koronarinių
sindromų metu ikihospitaliniame laikotarpyje. Tyrimo tikslas. Įvertinti slaugytojo veiklą valdant
pacientų požymius ūmių koronarinių sindromų metu ikihospitaliniame laikotarpyje.
Tyrimo uždaviniai: 1. Apibūdinti ūmius koronarinius sindromus ir būtinosios medicinos
pagalbos principus. 2. Identifikuoti požymius, pasireiškiančius pacientams ūmaus koronarinio
sindromo metu, jų ypatumus ir pasireiškimo dažnumą ikihospitaliniu laikotarpiu. 3. Atskleisti
realiose situacijose vykdomus slaugytojų veiksmus valdant ūmius koronarinius sindromus
ikihospitaliniame laikotarpyje.
Tyrimo metodai ir tiriamieji. Mokslinės literatūros analizė, kokybinis tyrimo metodas
(stebėjimas). Tyrimo metu buvo stebima 10 klinikinių atvejų, kurių metu GMP slaugos specialistas
nustatė nestabilią krūtinės anginą ar miokardo infarktą be/su ST segmento pakilimu.
Pagrindiniai empirinio tyrimo rezultatai. Tyrimas atskleidė, kad visų stebėtų ūmių
koronarinių sindromų atveju pacientams pasireiškė krūtinės skausmas. Daugiau kaip pusė pacientų
jautė širdies plakimą, silpnumą, prakaitavimą. Rečiau pasitaikantis simptomas buvo vėmimas,
sąmonės sutrikimai, dusulys, pykinimas, nerimas, baimės jausmas ir kt. Krūtinės anginos metu ne
visi pacientai turėjo tuos pačius požymius. Vertinant paciento būklę slaugytojai visais atvejais
vertino EKG, širdies susitraukimų dažnį, SpO2, kvėpavimo dažnį, kraujo spaudimo, temperatūros
parametrus. Atsižvelgiant į EKG duomenis, daugiau kaip pusei pacientų buvo nustatytas ST
segmento pakilimas. Dažniausiai skiriamas medikamentas buvo acetilsalicilo rūgštis. Deguonies
terapija buvo skirta dviem pacientams. Trečdaliui pacientų buvo įvestas intraveninis kateteris.
Transportuojant pacientą buvo atsižvelgiama į būklę, dažniausiai buvo suteikiama pusiau sėdima
padėtis, rečiau - gulima ir sėdima padėtys.
Description:
Topic relevance. One of the most relevant problems worldwide, especially in the prehospital
period – acute coronary syndromes. Early, timely detection, assessment, treatment and urgent
transportation to a specialized treatment facility are particularly important for myocardial infarction.
The majority of patients die within the first 1-2 hours after the onset of clinical signs without timely
assistance.
Problem. What are the activities of nurses during acute coronary syndromes in the
prehospital period? Research Object. Activities performed by nurses during acute coronary
syndromes in the prehospital period. Aim of the study. Evaluation of nurses’ activity in managing
patients’ symptoms during acute coronary syndromes in the prehospital period.
Research objectives: 1. Describe acute coronary syndromes and the principles of emergency
medical care. 2. Identify the symptoms that occur in patients during acute coronary syndrome, their
features and frequency in the prehospital period. 3. Reveal the actions of nurses in real situations in
the management of acute coronary syndromes in prehospital period.
Research methods and subjects. Analysis of scientific literature, qualitative research
method (observation). There were 10 clinical cases, whom emergency medicine nurse diagnosed
either unstable angina or myocardial infarction without / with ST segment elevation.
Main results of empirical research. The study revealed that in all of the acute coronary
syndromes observed, patients experienced chest pain. More than half of the patients experienced
palpitations, weakness, sweating. Less common symptoms were vomiting, loss of consciousness,
shortness of breath, nausea, anxiety, fear, and etc. Not all patients had the same symptoms during
angina pectoris. When assessing the patient’s condition, in all cases nurses assessed the parameters
of ECG, heart rate, SpO2, respiratory rate, blood pressure and temperature. Elevation of the ST
segment was found in more than half of the patients based on ECG data. The most commonly
prescribed medication was acetylsalicylic acid. Oxygen therapy was given to two patients. One-third
of patients received an intravenous catheter. The condition of the patient was taken into account
during transport, usually in a semi-sitting position, and less frequently in lying and sitting position.