Santrauka:
Temos aktualumas: skausmas yra individuali patirtis kiekvienam vaikui. Dažnai vaikai
negeba tinkamai apibūdinti skausmo, todėl labai svarbu tinkamai skausmą įvertinti ir valdyti siekiant
sumažinti jų neigiamas patirtis.
Darbo tikslas – įvertinti bendrosios praktikos slaugytojų požiūrį į mokyklinio amžiaus
vaikų pooperacinio skausmo vertinimą ir valdymą. Uždaviniai: 1) Aprašyti mokyklinio amžiaus
vaikų pooperacinio skausmo vertinimą ir valdymą. 2) Atskleisti bendrosios praktikos slaugytojų
požiūrį į mokyklinio amžiaus vaikų skausmo vertinimą. 3) Nustatyti bendrosios praktikos slaugytojų
požiūrį į mokyklinio amžiaus vaikų pooperacinio skausmo valdymą.
Tyrimo objektas: bendrosios praktikos slaugytojų požiūris į mokyklinio amžiaus vaikų
pooperacinio skausmo vertinimą ir valdymą.
Tyrimo metodai: 1) Atlikta mokslinės literatūros analizė, susijusi su mokyklinio amžiaus
vaikų skausmo vertinimu ir valdymu. 2) sudaryta anoniminis klausimynas, kuris buvo išdalintas X
ligoninės bendrosios praktikos slaugytojoms, dirbančioms chirurginiame skyriuje. 3) Atlikta gautų
duomenų analizė. Metodika: tyrimui atlikti buvo sudarytas anoniminis uždaro tipo klausimynas.
Taikytas kiekybinis tyrimo metodas. Gauti duomenys buvo suvesti į Microsoft Office Excel (2016)
ir analizuojami programos viduje.
Rezultatai: Bendrosios praktikos slaugytojų požiūris į mokyklinio amžiaus vaikų skausmo
vertinimą atskleidžia, kad beveik kas antras respondentas savo žinias apie vaikų skausmo įvertinimą
pažymi kaip vidutines, kiti - kaip geras arba labai geras. Dauguma vertina skausmą prieš ir po
suleidžiant nuskausminamuosius vaistus, bet kas antras - kas 2-3 valandas, kas trečias manė, kad
vaikai gali patys išsakyti skausmą. Dauguma vertindami skausmą kartu vertina vaiko pulso,
kvėpavimo dažnį, veido išraišką, kūno ir galūnių padėtis ir atsižvelgia į tėvų / globėjų pastebėjimus,
bet kas trečias - nevertina vaiko emocijų. Kas penktas respondentas nenaudoja skausmo vertinimo
skalių, nes pamiršta ar pritrūksta laiko, nemato būtinumo, ir kas dešimtas - nemoka jomis naudotis.
Dauguma, skales naudojančių, respondentų naudoja veidukų arba žodinę, rečiau - skaitmeninę arba
vizualinę skausmo vertinimo skales. Nustatyta, kad bendrosios praktikos slaugytojų požiūriu
mokyklinio amžiaus vaikų pooperacinį skausmą būtina valdyti, jį galima malšinti tiek
medikamentiniais, tiek nemedikamentiniais būdais, o skausmingos procedūros turi būti atliekamos su
nuskausminimu.
Description:
Relevance of the topic: for each child pain is an individual experience. To reduce and
properly assess and manage pain means to reduce child negative experiences due to child inability to
properly describe pain.
Aim of thesis – to evaluate general practitioner nurses attitude towards post-operative pain
management and assessment in school-aged children. Thesis tasks: 1) Describe the assessment and
management of post-operative pain in school-aged children. 2) To reveal general practitioner nurses
attitude towards assessment of pain in school-aged children. 3) To determine general practitioner
nurses attitude towards management of post-operative pain in school-aged children.
Object of the thesis: general practitioner nurses attitude towards assessment and
management of post-operative pain in school-aged children.
Methods of the thesis: 1) Scientific literature analysis related to the assessment and
management of pain in school-aged children was carried out. 2) An anonymous questionnaire was
formed and distributed to general practitioner nurses whom worked in hospital X, Department of
Surgery. The analysis of the obtained data was performed. Methods: for the study an anonymous
closed-ended questionnaire was formed. The quantitative test method were used. The obtained data
were compiled into Microsoft Office Excel (2016) and analysed inside the program.
Results: The general practitioner nurses attitude towards the assessment of pain in schoolaged children revealed that knowledge of the assessment of children’s pain is average in almost every
second respondent and good or very good in the others. Most assess pain before and after injecting
painkillers, but every second – every 2-3 hours, every third thought that children could express the
pain themselves. In most cases during assessment of child’s pain general practitioner nurse also assess
the child's pulse, respiratory rate, facial expression, body and limb position together and take into
account the observations of parents / guardians, but one in three do not assess the child's emotions.
One in ten respondents marks that they do not know how to use pain rating scales and one in five
marks that they are not using pain rating scales because they lack time or forget to use them. The least
used pain rating scales are digital or visual and the most used are “smiley” or verbal. Based on general
practitioner nurse attitude post-operative pain in school-aged children must be managed. Postoperative pain could be managed by both medical and non-medical methods and painful procedures
must be performed with analgesia.