Slaugytojų veikla vyresnio amžiaus pacientų skausmo valdyme

Abstract

Temos aktualumas. Visame pasaulyje sparčiai daugėja pagyvenusių žmonių. Tarptautinės skausmo tyrimo asociacijos duomenimis (ang. International Association for the Study of Pain) (2018), išsivysčiusiose šalyse iki 2050 metų žmonių, kuriems daugiau nei 65 metai, padidės nuo 17,5 iki 36,3 proc., o asmenų, kuriems daugiau nei 80 metų, padidės trigubai. Vyresnio amžiaus žmonių grupėje su sveikata susijusios problemos dažniausiai yra apleistos. Lėtinis skausmas – tai pasaulinio masto problema, su kuria dažnai susiduria medicinos darbuotojai, kurių pacientai yra vyresni nei 65 metai. Medicinos sistemoje į vyresnio amžiaus žmonių skausmą yra kreipiamas nepakankamas dėmesys, nes nėra iki galo suprastas skausmo mechanizmas, kokiais būdais galima valdyti šį kūnui nemalonų pojūtį bei vis dar ieškoma būdų, kaip galima patobulinti skausmo valdymo metodus geriatrijoje. Apibendrinant, slaugytojai yra arčiausiai paciento, todėl jų veikla labai svarbi vyresnio amžiaus pacientų skausmo valdyme. Tyrimo problema. Kokia slaugytojų veikla valdant vyresnio amžiaus pacientų patiriamą skausmą? Tyrimo objektas. Slaugytojų veikla valdant vyresnio amžiaus pacientų patiriamą skausmą. Tyrimo tikslas. Nustatyti slaugytojų veiklą valdant vyresnio amžiaus pacientų patiriamą skausmą. Tyrimo uždaviniai: 1. Aprašyti vyresnio amžiaus žmonių skausmo išraiškas; 2. Aprašyti vyresnio amžiaus pacientų skausmo valdymo metodus; 3. Atskleisti slaugytojų praktikinėje veikloje taikomus skausmo valdymo metodus vyresnio amžiaus pacientams; 4. Nustatyti slaugytojų veiklą vyresnio amžiaus pacientų skausmo valdyme. Tyrimo metodika ir tiriamieji. Atlikta mokslinės literatūros analizė ir kiekybinis tyrimas. Duomenys buvo renkami anoniminės anketinės apklausos būdu. Apklausa vykdyta internetinėje erdvėje. Tyrime dalyvavo 61 bendrosios praktikos slaugytojas, kuris darbinėje veikloje susiduria su vyresnio amžiaus pacientų skausmu. Tyrimo rezultatai. Tyrimas atskleidė, kad slaugant vyresnio amžiaus pacientus daugumai slaugytojų dažniausiai tenka valdyti lėtinį skausmą. Nustatyta, kad skausmo valdymo veikloje beveik trečdalis slaugytojų vertinant skausmą nenaudoja skausmo vertinimo skalių ir beveik dešimtadalis respondentų ne visada dokumentuoja skausmo malšinimą, nors šiuos veiksmus turi atlikti pagal MN 28:2019 „Bendrosios praktikos slaugytojas“. Išsiaiškinta, kad daugiausiai slaugytojų, kurie sudaro 9 daugiau nei trečdalį apklaustųjų, dažnai arba kartais nemedikamentinį skausmo malšinimą derina kartu su medikamentiniu gydymu. Nustatyta, kad dauguma respondentų skausmą atpažįsta paciento apklausos būdu arba stebėdami, ar veide nėra skausmui būdingų išraiškų. Dauguma respondentų vertindami pagyvenusių asmenų skausmą atsižvelgia į tai, ar nėra padidėjęs raumenų įsitempimas, kokio pobūdžio yra skausmas, ar nėra dejonių, aimanų, miego sutrikimų, nepakeliamio skausmo baimės, taip pat vertina skausmingą vietą. Po skausmo malšinimo medikamentais dauguma slaugytojų vertina pulsą, kvėpavimą, arterinį kraujo spaudimą (toliau – AKS).