Stacionaraus dviračio mynimo poveikis eisenai ir funkciniam mobilumui, vėlyvajame, poinsultiniame laikotarpyje

Dubikaltis, Julius

Dspace pagrindinis
→
Studentų baigiamieji darbai - Studijų programos
→
kineziterapija
→
Peržiūrėti elementą

Stacionaraus dviračio mynimo poveikis eisenai ir funkciniam mobilumui, vėlyvajame, poinsultiniame laikotarpyje

Dubikaltis, Julius

URI: http://dspace.kaunokolegija.lt//handle/123456789/4128

Data: 2020-06-16

Santrauka:

Ėjimas yra vienas iš svarbiausių gebėjimų, būtinų nepriklausomam funkcionavimui ir dalyvavimui socialiniame gyvenime. Insultas yra viena iš pagrindinių suaugusiųjų neįgalumo priežasčių (A. Hugues ir kt. 2017). Eisenos gerinimas laikomas svarbiu tikslu daugumoje insulto reabilitacijos programų. Stacionaraus dviračio mynimas reikalauja mažiau pusiausvyros, todėl yra taikomas pacientams turintiems pusiausvyros ir nepriklausomos eisenos sutrikimų. Mynimas ir ėjimas įtrauka panašius reciprokinius lenkimo ir tiesimo judesius, bei antagonistų aktyvaciją, todel didina raumenų jėgą ir gerina raumenų kontrolę stovint (Sung-jin Kim ir kt. 2015). Šio tyrimo tikslas yra įvertinti stacionaraus dviračio mynimo poveikį asmenų, patyrusių galvos smegenų insultą, eisenai ir funkciniam mobilumui. Tyrimo uždaviniai – 1) ištirti asmenų, patyrusių galvos smegenų insultą, eiseną prieš ir po treniruočių su stacionariu dviračiu. 2) Ištirti asmenų, patyrusių galvos smegenų insultą, liemens ir apatinių galūnių raumenų jėgą, prieš ir po treniruočių, su stacionariu dviračiu. 3) Ištirti asmenų, patyrusių galvos smegenų insultą, funkcinį mobilumą prieš ir po treniruočių su stacionariu dviračiu. Darbe apžvelgiama mokslinė literatūra, nagrinėjanti insultą ir gydymą po jo, bei stacionaraus dviračio treniruočių naudojimą ir efektyvumą gydant pacientus patyrusius galvos smegenų insultą. Atliktas empirinis tyrimas taikant diferencijuotą kineziterapijos programą, tyrime sutikusiems dalyvauti asmenims, atsitiktiniu būdu suskirstytiems į dvi grupes. Tyrimo instrumentais surinkti duomenys buvo apdorojami ir analizuojami naudojant ,,IBM , SPSS/w24” statistikos paketą. Duomenims analizuoti naudoti: Shapiro-Wilk testas, Stjudent porinis t testas ir t testas dviems nepriklausomoms imtims. Išanalizavus tyrimo duomenis nustatyta jog dviračio mynimo treniruotės gali turėti statistiškai reikšmingą įtaką paciento pusiausvyrai, eisenai bei funkciniam mobilumui, tačiau lyginant su tradicine kineziterapijos programa statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas. Atsižvelgiant į gautus tyrimo duomenis padarytos išvados jog: 1. Stacionaraus dviračio mynimo treniruotės pagerino asmenų, patyrusių galvos smegenų insultą, gebėjimą savarankiškai vaikščioti. 2. Stacionaraus dviračio mynimo treniruotės pagerino asmenų, patyrusių galvos smegenų insultą, funkcinio mobilumo rodiklius. 3. Palyginus stacionaraus dviračio mynimo treniruočių efektyvumą su tradicinėmis kineziterapijos procedūromis statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta.

Description:

Walking is one of the most important skills necessary for independent functioning and participation in social life. Stroke is one of the leading causes of disability in adults (A. Hugues et al. 2017). Improving gait is considered an important goal in most stroke rehabilitation programs. Stationary cycling requires less balance and is therefore applicable to patients with balance and independent gait disorders. Cycling and walking involve similar reciprocal flexion and extension movements of muscles, as well as antagonist activation, thereby increasing muscle strength and improving muscle control while standing (Sung-jin Kim et al. 2015). The aim of this study was to evaluate the effects of stationary cycling on the gait and functional mobility of individuals who have suffered a stroke. The objectives of the study were: 1) to investigate the gait of individuals who had suffered a stroke before and after training with a stationary bicycle. 2) To study the muscle strength of the torso and lower extremities of persons who have suffered a stroke, before and after training, with a stationary bicycle. 3) To investigate the functional mobility of individuals who have suffered a stroke before and after training with a stationary bike. The paper reviews the scientific literature on stroke and its aftermath, as well as the use and effectiveness of stationary bicycle training in the treatment of patients with stroke. An empirical study was performed using a differentiated physiotherapy program for individuals who agreed to participate in the study and were randomly divided into two groups. Data collected by the study instruments were processed and analysed using IBM, SPSS / w24 statistics package. Shapiro-Wilk test, Student’s paired t test, and independent samples t test were used for data analysis. After analysing the research data, it was found that cycling training can have a statistically significant effect on the patient's balance, gait and functional mobility, but no statistically significant difference was found compared to the traditional physiotherapy program. Based on the obtained research data, it was concluded that: 1. Stationary cycling exercises improved the ability of people who suffered a stroke to walk independently. 2. Stationary cycling exercises have improved functional mobility rates in individuals who have suffered a stroke. 3. Comparing the effectiveness of stationary bicycle training with traditional physiotherapy procedures, no statistically significant difference was found.

Rodyti visą įrašą