Diskurso žymekliai, naudojami siekiant teksto rišlumo negrožinėje literatūroje

Abstract

Silvijos Vievesytės profesinio bakalauro baigiamasis darbas „Diskurso žymekliai, naudojami siekiant teksto rišlumo negrožinėje literatūroje“. Baigiamojo darbo vadovas R. Jasnauskaitė, Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Kalbų centras, Kaunas, 2020. Baigiamasis darbas susideda iš 46 psl., darbe panaudoti 21 šaltiniai. Tyrimo tikslas. Diskurso žymekliai, tai žodžiai, frazės ir posakiai, formuojantys tekstą diskurse. Jie atlieka gana daug svarbių funkcijų tekstiniame ir sakytiniame diskursuose. Anglų ir lietuvių kalbos gramatikų autoriai diskurso žymeklius vadina skirtingai, jie turi daug skirtingų pavadinimų ir apima jungtukus, intarpus ir dar daugiau. Darbo tikslas yra atskleisti, kokie diskurso žymekliai yra naudojami anglų kalboje ir kaip jie yra išverčiami į lietuvių kalbą ne grožinėje literatūroje. Tyrimo metodologija. Teorinių šaltinių analizė padėjo apibrėžti, kas yra diskurso žymekliai ir kaip juos galima pritaikyti anglų ir lietuvių kalbos tekstuose. Aprašomoji kontrastinė lingvistinė analizė buvo taikoma norint atskleisti, kokie diskurso žymekliai yra naudojami angliškoje ne grožinėje literatūroje ir kokie jų atitikmenys lietuviškame David Kirkpatrick „Facebook efektas“ vertime. Išvados. Remiantis lingvistinės analizės rezultatais, galima teigti, kad diskurso žymekliai, kaip temos žymekliai, veiklos žymekliai ir pranešimų ryšių žymekliai lietuviškame vertime, dažnai perteikiami naudojant tiesioginį vertimą; tačiau jie dažnai keičia sakinyje vietą, skiriasi jų skyrybos ženklai nuo angliško teksto ir jų struktūra taip pat gali kisti; tačiau vertėjas išlaiko tą pačią funkciją vertime į lietuvių kalbą.