Priešmokyklinio amžiaus vaikų pažinimo kompetencijos ugdymas/-is per patyrimines veiklas

Kondzeliauskaitė, Vilma

Dspace pagrindinis
→
Studentų baigiamieji darbai - Studijų programos
→
ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas
→
Peržiūrėti elementą

Priešmokyklinio amžiaus vaikų pažinimo kompetencijos ugdymas/-is per patyrimines veiklas

Kondzeliauskaitė, Vilma

URI: http://dspace.kaunokolegija.lt//handle/123456789/3537

Data: 2020-06-18

Santrauka:

Temos aktualumas ir naujumas. Patyriminis vaikų ugdymas – tai procesas, kurio metu vaikai žinias įgauna per asmeninę patirtį, įsitraukę į veiklas, kurioms pirmiausiai jie gali patys pasiruošti, sugalvoti jų turinį ar pakreipti jį norima linkme, vėliau siekdami įgyvendinti savo sumanymus apmąstyti, kas pasisekė, ir ką būtų galima padaryti kitaip sekantį kartą (Karpis, 2016). Viso to tikslas – padėti mažam žmogui priimti ir įsisąmoninti visą savo patyrimą, kurį jis kasdien įgauna ir kurio dėka gali pozityviai augti, tapti asmenybe, sąmoningai rinktis, turėti galimybę gyvenime nuolat kisti (Navickytė, 2014). Nors patyriminio ugdymo/-si samprata mokslinėje literatūroje analizuojama jau ne vienerius metus (Karpis, 2016; Navickytė, 2014; J. Piaget, 2002; Petty, 2006; Braslauskienė ir kt., 2018) tačiau, ikimokyklinio ugdymo įstaigose vis dar pasigendama veiklų, kurių metu būtų sudaromos sąlygos vaikui patirtį kaupti aktyviai veikiant, tyrinėjant, eksperimentuojant, atrandant, atliepiant jo patirtį, gebėjimus, pomėgius. Dar mažiau jų taikoma priešmokyklinio ugdymo grupėse. Todėl kyla probleminiai klausimai: kuo patyriminės veiklos naudingos priešmokyklinio amžiaus vaiko ugdymui/-si? Kokie yra patyriminių veiklų privalumai ir ribotumai ugdant priešmokyklinio amžiaus vaikus? Darbo tikslas: išanalizuoti priešmokyklinio amžiaus vaikų pažinimo kompetencijos ugdymą/-si per patyrimines veiklas.

Description:

Identification of the problem/relevance of the research. Experiential education of children is a process in which they can acquire knowledge through personal experience, engaging in activities for which they can first prepare themselves, come up with their content or tilt it in the desired direction, and then implement their ideas to reflect on what has happened and what can be done. To do otherwise next time (Karpis, 2016). The aim of all this is to help a small person to accept and become aware of all his/her experience, which he/she acquires every day and thanks to this he/she can grow positively, become a personality, make conscious choices, and have the opportunity to constantly change in life (Navickytė, 2014). Although the concept of experiential education has been suanalyzed in the scientific literature for many years (Karpis, 2016; Navickytė, 2014; J. Piaget, 2002; Petty, 2006; Braslauskienė et al., 2018), but there is still a lack of activities in pre-school education institutions. Which conditions could be created for the child to accumulate experience by actively acting, researching, experimenting, discovering, responding to his experience, abilities, hobbies. Even fewer of them apply in pre-school education groups. Therefore, problematic questions arise: how are experiential activities useful for the education of a pre-school child? What are the advantages and limitations of experiential activities in education of preschool children? The aim/goal of the paper: to analyze the development of cognitive competence of preschool children through experiential activities.

Rodyti visą įrašą