Santrauka:
Nekilnojamojo turto mokestis daugelyje Europos valstybių yra
suprantamas kaip vietinės reikšmės mokestis, kurį surinkdamos savivaldybės gali plėsti
savivaldybės infrastruktūrą, kartu gerindamos nekilnojamojo turto vertę toje savivaldybėje.
Dažnas mokesčio keitimas Lietuvoje privedė prie situacijos, kuomet dalis mokesčio yra
skaičiuojama tiesiai į valstybės biudžetą – taip mokestis praranda savo pagrindinę esmę.
Lietuvoje šis mokestis tampa nebe nekilnojamojo turto mokesčiu, o prabangos mokesčiu.
Tačiau vis kyla diskusijos siūlančios pereiti prie visuotinio turto apmokestinimo. Šiame darbe,
apžvelgiama a) kokią žalą sukelia dabartinis apmokestinimas savivaldybių biudžetams, b)
kokia nauda būtų iš visuotinio apmokestinimo ir c) ar mokestis yra socialiai atsakingas prieš
mokesčio mokėtojus.
Description:
The real estate tax is understood in many European countries as a
local tax, which can be collected by municipalities to expand their municipal infrastructure,
thus, improving the value of real estate. The frequent tax changes in Lithuania have led to a
situation, where part of the tax is calculated directly in the state budget, meaning the tax loses
its main purpose. Therefore, in Lithuania, this tax is no longer considered a real estate tax, but
rather a luxury tax. However, there have been talks about moving to universal property taxation
instead. This paper reviews a) the damage that the current taxation causes to municipal budgets,
b) the benefits that the universal taxation would produce, and c) whether the tax is a socially
responsible entity to its taxpayers.
