Edukacinės erdvės architektūros poveikis kūrybiškumo ugdymui

Abstract

Temos aktualumas. Kūrybiškumas – viena iš reikalingiausių savybių ir dabartyje, ir prognozuojamai ateityje. Šią savybę turinčių žmonių ieškoma ne tik meninėje darbo sferoje, tačiau ir begalėje kitų. Taip pat ši tema aktuali todėl, kad yra nepakankamai analizuota, o meninių darbų šia tema ne tik Lietuvoje, tačiau ir pasaulyje, mano žiniomis – nėra. Taigi, įdomi ir nauja perspektyva atsiskleis iš architektūros ir mokinių kūrybiškumo ryšio per fotografiją pateikimo. Darbo problema. Lietuvoje yra daugybė itin standartinio tipo ugdymo pastatų, kurie slegia mokinius. Šios erdvės daugumai kelia nemalonius ir slogius jausmus, jose asmenybėms sunkiau save išreikšti. Vaikai jose jaučiasi demotyvuoti, lyg įkalinti vienodų koridorių ir klasių patalpose, visi šie dalykai kenkia ugdymo kokybei. O šia tema kurtų meninių darbų neatrandama. Šiuo darbu į situaciją pažvelgiama kitu žvilgsniu, įsigilinama į autentiškas, originalaus dizaino Lietuvos ugdymo įstaigas ir analizuojama ar jos padeda vystyti kūrybiškumą, taip sukuriant meninį darbą. Taigi, darbo problema – kūrybiškumą skatinančių erdvių bei meninių projektų šia tema trūkumas. Darbo tikslas – atskleisti kaip edukacinės erdvės architektūra paveikia mokinių ir studentų kūrybiškumo vystymąsi bei šia tema sukurti meninį projektą. Tyrimo metodai. Darbui pasirinktas kokybinis tyrimas - interviu su žmonėmis, kurie mokydamiesi išskirtinėje ugdymo įstaigoje pastebėjo jos indėlį į kūrybiškumo ugdymąsi. Darbe apžvelgiama Lietuvos mokyklų ir aukštojo ugdymo įstaigų pastatų dizaino raida bei aptariama šiandieninė ugdymo įstaigų architektūra. Išanalizuojama kūrybiškumo sąvoka, ji išskaidoma į atskiras savybes. Vėliau darbe aptariami standartinio tipo architektūros ugdymo įstaigų pastatai ir jų poveikis mokiniams bei studentams, prieinama prie autentiškos ir originalios švietimo pastatų architektūros bei jos teigiamo poveikio besimokančiųjų kūrybiškumo atsiskleidimui. Išvados. Išanalizavus įvairius mokslinius tyrimus ir straipsnius šia tema, galima teigti, jog juose įžvelgiamas edukacinės erdvės architektūros poveikis žmogaus kūrybiškumui. Pedagogų bei architektų įsitikinimu edukacinės paskirties pastatas turi įtakos mokinių ir studentų savijautai, o dalinai nuo savijautos priklauso ir architektūros sukeliamos asociacijos, kurios gali inspiruoti originalumui, vaizduotės lavinimui, netikėtiems sprendimams, tačiau įtakos laipsnis kiekvienam individui skiriasi, nes susideda iš daugybės aplinkybių: asmens emocinės būsenos, amžiaus, išsilavinimo, pomėgių ir įpročių, pačio įsigilinimo į jį supančią aplinką. Standartinio tipo mokyklų architektūra dažnai pasižymi erdvėmis, kurios nepritaikomos daugiafunkciškai, o erdvių vienodumas, griežta struktūra, dekoratyvumo nebuvimas dažnai formuoja moksleiviams neigiamas, slogias emocijas susijusias su šia erdve, kurios neigiamai paveikia ir kaip kurių asmenybės bruožų atsiskleidimą, tarp jų ir kūrybiškumo. Per vizualumą, per sukeliamas emocijas, išskirtinė ugdymo erdvių architektūra ugdo moksleivių meninius ir estetinius gebėjimus, padedančius išreikšti save, taip pat ji lavina vaizduotę, iššaukia motyvacija domėtis kitomis sferomis, kurios tinkamam architektūros suvokimui tampa neatsiejamomis konteksto dalimis, o motyvacija mokytis, domėtis, būti smalsiam – kūrybiškumo variklis. Taip pat skirtingų architektūrinių stilių ugdymo pastatai yra visiems matomas ir prieinamas meno vadovėlis, atvira iliustracija, kuri gali įkvėpti savo masteliu, reprezentatyvumu, unikalia formų įvairove, dekoratyvumu. Atlikus meninį tyrimą labiau atsiskleidė žmonių patirtys ugdymo erdvių architektūros poveikis kūrybiškumo ugdymuisi. Tiriamieji savo patirtimis ir atsakymais plačiau atskleidė kaip architektūra kiekvieną iš jų įkvėpė kūrybiškai, kaip, jų nuomone, gali paveikti ir kitus besimokančiuosius. Meninė fotosesija atskleidžia žmonių įkvėpimo šaltinį, vaizdžiau parodo aptariamas unikalias edukacines erdves, jų išskirtinumą taip pat naudojantis vizualu galima šią temą atskleisti platesnei auditorijai bei paskatinti į tai įsitraukti vis daugiau suinteresuotųjų.