Fotografija kaip terapija

Abstract

Baigiamajame bakalauro darbe nagrinėjama fotografija per terapinę jos pusę menininkų ir ne menininkų atžvilgiu. Darbo tikslas - išanalizuoti fotografiją kaip terapiją, suprasti kaip ji pritaikoma ir, kaip padeda tobulėti sąmoningu bei nesąmoningu būdu - menininkų, ne menininkų ir mano gyvenime. Teorinėje darbo dalyje yra aptariamos fotografijos terapijos technikos, įvairūs papildomi veiksniai fotografijoje kaip spalvos, kompozicija, elementai. Taip pat yra nagrinėjamas fotografijos kaip terapijos poveikis žmonėms bei kasdieniškos jų nuotraukos ir menininkų projektai. Daroma išvada, jog fotografijos terapija yra įvairiapusė. Kiekviena padaryta nuotrauka yra tarsi veidrodis į žmogaus sielą. Per fotografiją žmogus tam tikra forma perteikia savo mintis bei požiūrį į pasaulį. Tačiau, nuotraukos atskleidžia ne tik tai, ką jaučia fotografas, bet ir tai, ką mato jos žiūrovas. Fotografuodami, žmonės laisvai dalinasi savo svajonėmis, jausmais, nuomone ir gyvenimo matymu. Fotografija tampa lengvesne komunikacijos forma. Kadangi žmonės ne visuomet supranta, jog fotografuodami išreiškia savo jausmus, atsiranda dvi terapijos taikymo pusės: sąmoninga ir nesąmoninga. Išanalizavus menininkų darbus, galima teigti, jog fotografijos terapija yra taikoma labai skirtingai ir dažniausiai ji atsiranda iš pasąmonės. Taip pat nuotraukose iškyla skirtingi jausmų išreiškimai per skirtingus aspektus, tokius kaip prisiminimai, baimė, dabarties momentas, kas leidžia suprasti, jog fotografiją kaip terapiją galima taikyti skirtingais būdais. Kiekvienam menininkui netgi tie patys jausmai fotografijoje bus matomi ir suprantami skirtingai. Išanalizavus savo darbus atrandu tris pagrindines vyraujančias temas: praeitis, dabartis, ateitis. Taip pat prisideda įvairios kompozicijos ir tam tikri spalvų tonai. Man fotografija padeda atitrūkti nuo blogų minčių, išreikšti emocijas vizualiai ir leidžia pasakoti savo gyvenimo istoriją, nereikalaujant žodžių. Kadangi Lietuvoje yra mažai nusimanančių ir praktikuojančių fotografiją kaip terapiją žmonių, todėl šis darbas yra labai svarbus jauniesiems menininkams ir aktualus pranešimas žmonėms niekuo nesusijusiems su menu. Darbu bandau atkreipti dėmesį į gydomąją fotografijos pusę ir jos panaudojimą žmonių gyvenimuose, kurią gali pritaikyti kiekvienas sau. Pagrindiniai žodžiai: fotografija, terapija, sąmoninga, nesąmoninga.