Praleidimai ir papildymai verčiant populiariąją rinkodaros literatūrą į lietuvių kalbą

Abstract

Šumskas Povilas, "Praleidimai ir papildymai verčiant populiariąją rinkodaros literatūrą į lietuvių kalbą". Profesinio bakalauro baigiamasis darbas Baigiamojo darbo vadovė lektorė G. Navickienė, Kauno kolegija, Menų ir ugdymo fakulteto Kalbų centras, Kaunas, 2020. Baigiamasis darbas susideda iš 45 psl., darbe panaudoti 19 šaltiniai. Darbo tema yra praleidimai ir papildymai verčiant populiariąją rinkodaros literatūrą į lietuvių kalbą. Pagrindinė tyrimo problema – kas ir kodėl praleista ir papildyta verčiant iš anglų kalbos į lietuvių kalbą M. Sandel knygoje, What Money Can’t Buy” („Ko nenusipirksi už pinigus. Rinkos galia ir ribos“). Tyrimo tikslas – nustatyti kada ir kaip vartojamos pridėjimo ir praleidimo strategijos verčiant iš anglų kalbos į lietuvių kalbą. Šis darbas gali būti aktualus vertėjams, kalbininkams ir anglų kalbos studentams. Tyrimo metodai: 1) teorinės medžiagos analizė; 2) lingvistinė analizė, pagrįsta aprašymu bei palyginimu. Darbas susideda iš dviejų pagrindinių dalių: teorinės ir praktinės. Teorinėje dalyje aptariamos pagrindinės vertimo perdaros, būtinos verčiant iš anglų kalbos į lietuvių kalbą, pagrindinį dėmesį skiriant pridėjimui ir praleidimui. Apibendrinus teorinius teiginius, rastus Baker (2011), Dimitriu (2014), Pažūsis (2014) ir kituose šaltiniuose, atlikta lingvistinė M.Sandel knygos ,,What Money Can’t Buy” ir jos vertimo „Ko nenusipirksi už pinigus. Rinkos galia ir ribos“ analizė. Remiantis lingvistinės analizės rezultatais, galima teigti, jog praleidimas ir pridėjimas yra dažnai vartojamos vertimo perdaros. Verčiant populiariosios rinkodaros literatūros tekstus jos padeda pasiekti, kad vertimo kalbos tekstas būtų sklandus ir rišlus, o skaitytojas geriau suprastų tai, ką nori pasakyti autorius. Lingvistinei analizei atrinktas 61 pavyzdys, kai vertėjas naudojo praleidimus ir 22 pavyzdžiai kai panaudoti pridėjimai. Kadangi anglų kalboje dažnai naudojami žodžiai, kurie neturi atitikmens lietuvių kalboje (ypač tarnybiniai žodeliai), vertėjui tenka juos praleisti žodžius, o pridėjimo metodas naudojamas tada, kai vertėjas supranta, kad tekste trūksta aiškumo, jis prideda vieną arba du žodžius, bet taip, kad tai nepakeistų originalios minties. Verčiant iš anglų kalbos į lietuvių kalbą, dažniau vartojamas praleidimas.