Santrauka:
Jau daugybė metų, kaip mokslininkai, agronomai ir kiti žemės ūkio specialistai dirbdami kartu,
siekdami sukurti naujas augalų veisles, galinčias prisitaikyti prie sparčiai kintančių klimato sąlygų,
skirtingo tipo dirvožemio, mažiau jautrias augalų veisles dirvos rūgštingumui, tačiau kol kas pasaulyje,
nėra sukurtos nei vienos augalų veislės, kuri būtų visiškai atspari visoms ligoms ir kenkėjams.
Mokslinės ir profesinės literatūros apžvalgoje analizuojami lauko augalai ir kenkėjai. Pateikiama
Lietuvos ūkininkų auginamų augalų dalis procentais, aprašomi lauko augalai, vidutinis augalų
derlingumas. Išanalizuota ir pateikta informacija apie lauko augalų ligų ir kenkėjų plitimo dinamiką
Tauragės rajone, pateikiami aplinkosauginiai reikalavimai. Objekto tyrimo metodikos dalyje
pristatomas Jolitos Kvedienės ūkis, pateikiama pagrindinė ūkio informacija, valdomas turtas, žemės
naudmenos, pastatai, aprašomi investiciniai projektai. Tai pat aprašoma ūkyje auginamų lauko augalų
veislės, išdėstoma ūkyje taikoma auginimo technologija. Apžvelgiama ūkyje auginamuose lauko
augaluose paplitusios ligos ir kenkėjai. Atlikus tyrimą, nustatyta, kad ūkyje daugiausia pažeidimų
sukėlę kenkėjai lemai (3,2 proc., 2020), švedinės muselės (7 proc., 2020), javiniai amarai (32 proc.,
2018), žirniniai amarai (7 proc., 2020). Daugiausia pažeidimų sukėlusios ligos aptiktos geltonosios
rūdys (2 proc., 2020), rinchosporiozė (1,3 proc., 2019), miltligė (43 proc., 2019). Ligų ir kenkėjų
pažeidimams nustatyti buvo remtasi moksliniu metodiniu leidiniu „Žemės ūkio augalų kenkėjai, ligos ir
jų apskaita“. Tai pat pateikiama ekonominė ūkio apžvalga, kurioje aprašomas valdomas materialusis
turtas, ūkio sąnaudos, investicijos, pateikiami lauko augalų auginimo kaštai, nurodomas gautas grynasis
pelnas. Pateikiamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų programos, kuriomis ūkis pasinaudojo.