Sėdėjimo laiko ir fizinio aktyvumo sąsajos su mokytojų laikysena ir psichoemocine būkle

Žukauskaitė, Viktorija

Dspace pagrindinis
→
Studentų baigiamieji darbai - Studijų programos
→
kineziterapija
→
Peržiūrėti elementą

Sėdėjimo laiko ir fizinio aktyvumo sąsajos su mokytojų laikysena ir psichoemocine būkle

Žukauskaitė, Viktorija

URI: http://dspace.kaunokolegija.lt//handle/123456789/2975

Data: 2020-06-17

Santrauka:

Temos aktualumas: asmenims, kurie ilgą laiką praleidžia sėdimoje statinėje padėtyje ir laisvalaikiu neužsiima aktyvia fizine veikla, atsiranda didesnė rizika susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, taip pat jų fizinė ir psichoemocinė būklė gali būti prastesnė. Neseniai atlikti tyrimai rodo, kad mokymas yra ypač įtemptas darbas ir mokytojų patiriamas stresas yra stebimas tarptautiniu mastu, o tai gali turėti įtakos bendrai sveikatos būklei. Pasirinkta tema aktuali tuo, kad ji yra mažai tyrinėta ir buvo siekiama išsiaiškinti, ar mokytojų, kurie yra daugiau fiziškai aktyvūs, laikysena bei psichoemocinė būklė yra geresnė už tų mokytojų, kurie daugiau laiko praleidžia sėdint. Tyrimo problema: ar sėdėjimo laikas ir fizinis aktyvumas yra susiję su mokytojų laikysena bei psichoemocine būkle? Tyrimo objektas: sėdėjimo laiko ir fizinio aktyvumo sąsajos su mokytojų laikysena bei psichoemocine sveikata. Tyrimo tikslas: nustatyti mokytojų sėdėjimo laiko ir fizinio aktyvumo sąsajas su laikysena bei psichoemocine sveikata. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti mokytojų sėdėjimo laiko trukmę ir fizinio aktyvumo lygį; 2. Įvertinti mokytojų laikyseną; 3. Įvertinti mokytojų psichoemocinę būklę ir gyvenimo kokybę; 4. Atskleisti sėdėjimo laiko trukmės ir fizinio aktyvumo sąsajas su laikysena, psichoemocine būsena ir gyvenimo kokybe. Tyrimo metodika ir tiriamieji: tyrime dalyvavo 36 mokytojai (29 – 61 m.). Buvo registruojami antropometriniai rodikliai (ūgis ir svoris), laikysena įvertinta skale pagal Hoeger, kiti rodikliai nustatyti naudojant klausimynus: Tarptautinio fizinio aktyvumo klausimyno (IPAQ) trumpoji forma, HAD nerimo ir depresijos skalė, SF-36 gyvenimo kokybės klausimynas. Pagrindiniai rezultatai: daugiau negu pusės tiriamųjų (21) fizinio aktyvumo lygis buvo vidutinis. Ilgiausias tiriamųjų nurodytas laikas, praleistas sėdint, buvo daugiau nei 9 valandos per dieną. Nei vieno tiriamojo laikysena nebuvo įvertinta labai blogai. Nerimo ir depresijos lygis buvo normos ribose, o savo gyvenimo kokybę tiriamieji įvertino labai gerai (65 – 82 balai iš 100). Tarp laikysenos ir fizinio aktyvumo lygio, bei laiko, praleisto sėdint, buvo nustatytas labai silpnas ryšys. Psichoemocinei būklei laikas, praleistas sėdint, neturėjo reikšmingos įtakos. Stipriausią koreliacijos ryšį nustatėme tarp fizinio aktyvumo lygio ir energingumo/gyvybingumo.

Description:

Background: individuals who spend long time in siting position and in ther free time is not active, over time risk of getting sit by chronic diseases is growing up, including and psychical and psychological condition will decrease. Recent research shows that teaching is a particularly stressful job and that the stress experienced by teachers is monitored internationally, which can have an impact on overall health. The chosen topic is relevant because it has been little researched and the aim was to find out whether the posture and psychoemotional state of teachers who are more physically active is better than that of teachers who spend more time sitting. Problem of the study: Are sitting time and physical activity related to teachers ’posture and psychoemotional state? Object of the study: links between sitting time and physical activity and teachers' posture and psychoemotional health Aim of the study: to identify the links between teachers' sitting time and physical activity and posture and psychoemotional health. Tasks: 1. To assess the duration of teachers' sitting time and the level of physical activity; 2. To assess teachers' posture; 3. To assess the psycho-emotional state and quality of life of teachers; 4. To reveal the links between sitting time and physical activity with posture, psychoemotional state and quality of life. Methods and participants: 36 teachers (29-61 years old) participated in the study. Anthropometric indicators (height and weight) were recorded, posture was assessed on a Hoeger scale, and other indicators were determined using questionnaires: the International Physical Activity Questionnaire (IPAQ) short form, the HAD Anxiety and Depression Scale, and the SF-36 Quality of Life Questionnaire. Results: more than half of the subjects (21) had moderate levels of physical activity. The longest reported time spent by subjects was more than 9 hours per day. The posture of none of the subjects was rated very poorly. The level of anxiety and depression was within the normal range, and the subjects rated their quality of life very well (65 - 82 points out of 100). A very weak relationship was found between posture and level of physical activity, as well as time spent sitting. The time spent sitting did not have a significant effect on the psychoemotional state. We found the strongest correlation between physical activity level and energy / vitality.

Rodyti visą įrašą