Mentorystės proceso slaugos studentų praktikų atlikimo vietose vertinimas

Tamošaitytė, Liveta; Vanagaitė, Dovilė

Dspace pagrindinis
→
Studentų baigiamieji darbai - Studijų programos
→
bendrosios praktikos slauga
→
Peržiūrėti elementą

Mentorystės proceso slaugos studentų praktikų atlikimo vietose vertinimas

Tamošaitytė, Liveta; Vanagaitė, Dovilė

URI: http://dspace.kaunokolegija.lt//handle/123456789/2899

Data: 2020-01-31

Santrauka:

Darbo aktualumas: Helminem ir kt. (2017) teigia, jog slaugytojai – mentoriai yra tie asmenys, kurie būdami šalia studento moko, vertina padarytą pažangą bei padeda siekti numatytų tikslų kartu skatindami domėjimąsi profesija. Prieš dešimtmetį Lietuvoje imtasi pirmųjų žingsnių, norint paruošti tokius kompetentingus praktikos mokytojus, tačiau profesionali mentorystė vis dar neišplėtota, praktikoms sveikatos priežiūros įstaigose vadovauja specialaus pasiruošimo, tinkamų profesinių įgūdžių neturintys asmenys, todėl mentorystės procesas gali, nepatenkinti būsimųjų slaugytojų iškeltų lūkesčių profesiniam ir asmeniniam tobulėjimui, skatinti neigiamą mokymosi patirtį (Rimkienė ir kt., 2012). Tyrimo problema – Ar mentorystės procesas praktikų vietose atinka studentų lūkesčius? Tyrimo objektas – mentoriaus veikla praktiniame studentų mokyme. Tyrimo tikslas – įvertinti mentorystės procesą slaugos studentų praktikų atlikimo vietose. Tyrimo uždaviniai: 1. Apibūdinti mentorystės proceso sampratą. 2. Atskleisti slaugytojo - mentoriaus veiklos svarbą praktiniame studentų mokyme. 3. Nustatyti mentorių veiklą praktikos vietose remiantis studentų nuomone. 4. Atskleisti mentorių nuomonę apie mentorystės procesą ir jo daromą poveikį studentų mokymuisi. Tyrimo metodai: dvi kiekybinės apklausos. Tyrimo metodika: Kiekybinė apklausa buvo pateikiama virtualioje erdvėje II–IV kurso slaugos studentams, prašant įvertinti paskutinėje praktikoje vykusį mentorystės procesą. Slaugytojoms, dirbančioms X ligoninėje, buvo pateikiamos kiekybinės popierinės anketos, kuriomis buvo siekiama išsiaiškinti, kaip slaugytojai vertina savo mentorystės įgūdžius, mentorystės proceso poveikį bei naudą slaugos studentų praktiniame mokyme. Tyrimo rezultatai: tyrime dalyvavo 75 slaugos studentai ir 50 X ligoninės slaugytojų. Nustatyta, kad mentoriai praktiniam studentų mokymui skiria daugiau nei 3 ar apie 3 valandas savo darbo dienoje. Pačiam mokymui dažniausiai taikomas individualaus darbo su slaugytoju modelis, kai slaugytojas – mentorius turi vieną studentą. Tiek studentai tiek patys slaugytojai nurodė, kad dažniausiai praktikos metu vertinamos studento veiklos sritys apima vaistų dozavimą, teisingą intervencijų atlikimo techniką bei aseptikos – antiseptikos taisyklių laikymąsi, slaugytojai kaip svarbią vertinimo sritį išskyrė ir etišką bendravimą su pacientu. Mokymosi rezultatų aptarimas remiantis studentų apklausos duomenimis dažniausiai vyksta praktikos pabaigoje, o slaugytojų apklausos duomenimis – praktikos dienos pabaigoje. Pats aptarimas dažniausiai vysta darbo vietoje arba individualaus pokalbio metu. Nustatyta, kad slaugytojai iš dalies susipažįsta su praktikos dokumentais: dažniausiai susipažįstama su vertinimo nuorodomis (vertinimas balų sistema), o rečiausiai su praktikos tikslu ir uždaviniais. Slaugytojai savo profesines žinias ir įgūdžius vertina geriau nei edukacinius gebėjimus.

Description:

Relevance of the work – Helminem et al. (2017) state that nurses-mentors are those who being beside the student, teach value the made progress and help to achieve the intended goals and stimulate interest in the profession. A decade ago, the first steps were taken in Lithuania to train such competent practitioners, but professional mentoring is still underdeveloped and practitioners in health care institutions are led by people without special training and appropriate professional skills. For this reason mentoring process may not fulfill expectations of future nurses for professional and personal development and then promote negative learning experiences (Rimkienė et al., 2012). Investigation problem – Does the mentoring process at internship places meet students' expectations? The object of the investigation – mentor's activity in practical student education. The aim of the investigation – to evaluate the mentoring process at nursing student intership places. The Objectives 1. To describe the concept of the mentoring process. 2. To reveal the importance of nurse-mentor activities in practical student education. 3. To identify mentoring activities at internships based on student opinion. 4. To reveal mentors' views on the mentoring process and its impact on student learning. Investigation methods: two quantitative surveys. Investigation methodology: A quantitative survey was conducted in a virtual space for 2nd-4th year nursing students and they were requested to evaluate the mentoring process that took place during the last practice. Nurses in Hospital X were provided with quantitative paper questionnaires to find out how nurses value their mentoring skills, the impact of the mentoring process and the benefits of practical training for nursing students. Results: The study involved 75 nursing students and 50 X hospital nurses. Have been found that mentors devote more than 3 or about 3 hours of their working day to practical student training. Teaching is often based on the model of individual work with a nurse, where the mentor-nurse has just one student. Both students and nurses noted that the most frequently assessed areas of student activity during practice included medication dosing, correct intervention techniques and ability to comply aseptic-antiseptic rules, by the way nurses outlined ethical communication with the patient. Discussion of learning outcomes based on student survey data revealed that it usually take place at the end of the practice. Nurses survey data revealed that discussion about all learning process take place at the end of the practice day. These discussion usually develops in the workplace or during individual interviews. It was found that nurses are partially familiar with the practice documents. The most often nurses are familiar with reference to assessment (scoring system) and the most rarely with the purpose and objectives of the practice. Study showed that nurses value their professional knowledge and skills better than their educational abilities.

Rodyti visą įrašą