Intensyvios terapijos skyriuje ir greitosios medicinos pagalbos stotyje dirbančių slaugytojų patiriamas stresas ir jo valdymas

Greičė, Viktorija; Varanauskaitė, Akvilė

Dspace pagrindinis
→
Studentų baigiamieji darbai - Studijų programos
→
bendrosios praktikos slauga
→
Peržiūrėti elementą

Intensyvios terapijos skyriuje ir greitosios medicinos pagalbos stotyje dirbančių slaugytojų patiriamas stresas ir jo valdymas

Greičė, Viktorija; Varanauskaitė, Akvilė

URI: http://dspace.kaunokolegija.lt//handle/123456789/2883

Data: 2020-01-31

Santrauka:

Darbo tikslas: Išanalizuoti slaugytojų, dirbančių intensyvios terapijos skyriuje ir greitosios medicinos pagalbos stotyje patiriamą stresą ir valdymo galimybes. Darbo uždaviniai: 1. Apibrėžti stresą sąlygojančius veiksnius bei pasekmes. 2. Išsiaiškinti streso valdymo galimybes. 3. Palyginti intensyvios terapijos skyriuje ir greitosios medicinos pagalbos stotyje dirbančių slaugytojų patiriamo streso priežastis ir pasekmes. 4. Palyginti intensyvios terapijos skyriuje ir greitosios medicinos pagalbos stotyje dirbančių slaugytojų streso valdymo galimybes. Tyrimo kontingentas: Tyrime dalyvavo X miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje dirbantys skubiosios medicinos pagalbos specialistai (N=15) bei X ligoninės intensyviosios terapijos skyriaus slaugytojai (N=15). Tyrimui atlikti pasirinktas kokybinis tyrimas – pusiau struktūrizuotas interviu. Tyrimo metu siekiama nustatyti ir palyginti intensyvios terapijos skyriuje bei greitosios medicinos pagalbos stotyje dirbančių slaugytojų patiriamo streso priežastis ir pasekmes. Taip pat nustatyti ir palyginti intensyvios terapijos skyriuje ir greitosios medicinos pagalbos stotyje dirbančių slaugytojų streso valdymo galimybes. Tyrimo rezultatai ir išvados: Atlikus literatūros analizę išsiaiškinome dažniausiai stresą sukeliantys veiksniai slaugytojų darbe yra santykiai su vadovais, kolegomis, didelis darbo krūvis, kenksminga darbo aplinka, santykiai su pacientais ir jų artimaisiais, kvalifikaciniai reikalavimai, pastangų neįvertinimas. Patirtą stresą slaugytojos dažniausiai pajunta atsiradus fiziologiniams, emociniams, elgesio bei pažintiniams/kognityviniams organizmo pokyčiams. Efektyviausi slaugytojų streso valdymo būdai yra darbo krūvio paskirstymas, darbuotojų ir vadovų bendradarbiavimas siekiant spręsti iškilusias problemas, socialinė – psichologinė parama iš draugų, šeimos narių, kolegų, atsipalaidavimas po sunkios darbo dienos, darbo bei poilsio režimo užtikrinimas, dalyvavimas mokymuose, seminaruose. Atlikto tyrimo metu nustatėme, jog intensyvios terapijos skyriuje dirbantiems slaugytojams didžiausią stresą sukelia dideli darbo krūviai, paciento būklės pablogėjimas, žinių trūkumas, netinkamos darbo sąlygos ir aplinka, pacientų mirtys bei santykiai su kolegomis, pacientais ir jų artimaisiais, o greitosios medicinos pagalbos stoties slaugytojams kritines pacientų būklės, organizacinės struktūros klaidos, nepalankios darbo sąlygos bei pacientų mirtys. Abiejų gydymo įstaigų darbuotojų tarpe efektyviausi streso valdymo būdai yra miegas bei laikas praleistas su šeima, aktyvus laisvalaikis.

Description:

Objective: To analyze the stress and its management capabilities of nurses working in the Intensive Care Unit and in the Medical Emergency Service. Goals of the research: 1. Define factors and consequences of stress. 2. Ascertain the options of stress management. 3. Compare the causes and outcomes of stress experienced by nurses in the Intensive Care Unit and in the Medical Emergency Service. 4. Identify and compare stress management options for nurses in the Intensive Care Unit and in the Medical Emergency Service. Contingent of the survey: The inquiry involved the Medical Emergency Service nurses working in the Ambulance Station of city X (15 in total), as well as the nurses in the Intensive Care Unit of the Hospital X (15 in total). Qualitative research was selected for the study - semi-structured interview and observation. The study aims to identify and compare the causes of stress experienced by nurses in the Intensive Care Unit and in the Medical Emergency Service. Another object is to identify and compare stress management options for nurses in the Intensive Care Unit and Medical Emergency Service. Results and conclusions: Literature analysis shows that the most common factors that cause stress for nurses are relationships with managers, colleagues and patients, heavy workload, harmful work environment, qualification requirements, underestimation of effort. Usually, nurses start to feel physiological, emotional, behaviour or cognitive type of changes in the body, which indicates the experience of stress. The most effective ways of coping with stress for nurses are load distribution, good relationship between employees and managers in order to solve problems, emotional and physiological support from close friends, relatives, colleagues, trying to relax after a day of hard work, assurance of a proper work and rest regime, participation in various types of training or seminars. As study shows, for nurses in the Intensive Care Unit, it is heavy workload, worsening condition of the patient, lack of knowledge, inappropriate working conditions and environment, death of a patient, relationship with colleagues or patients what causes most stress. Most common causes of stress for nurses in the Medical Emergency Service were such like critical condition of a patient, structure errors of organization, inappropriate working conditions and death of a patient. Both sides of interviewees agree that good sleep quality, time spent with their families and active leisure helps to cope with stress most effectively.

Rodyti visą įrašą