Santrauka:
Šiomis dienomis viešąjį kalbėjimą, kurio vienas pagrindinių elementų yra kalba, galima laikyti raktu į asmeninę ir profesinę sėkmę. Baigiamajame darbe aptariamos lingvistinės viešojo kalbėjimo ypatybės ir nagrinėjamos lingvistinės savybės, būdingos 3 pasirinktoms TED konferencijų kalboms. Remiantis analizės rezultatais, galima teigti, kad semantiniu ir sintaksiniu požiūriais visos trys kalbos yra panašios – kalbėtojai, pabrėždami ne tik pavienių žodžių, bet ir sakinių reikšmę, siekia sutelkti klausytojų dėmesį į detales, darant logines prielaidas ir išvadas. Morfologiniu požiūriu kalbos tarpusavyje skiriasi vartojamomis morfemomis t. y. priesagomis, afiksais ir priešdėliais. Daugiausia auditorijos įtikinimo būdų ir stilistinių figūrų rasta pirmoje ir antroje kalbose, todėl galima teigti, kad šios dvi kalbos yra labiau paveikesnės auditorijos atžvilgiu.
Description:
Speeches play an important role in public speaking. These days public speaking becomes more and more popular because it is a key towards successful communication process that is crucial for personal and professional success. The paper deals with linguistic features of public speaking at theoretical level and linguistic features typical of 3 speeches performed at TED conferences at practical level. The research shows that from semantic and syntactic point of view, all three speeches are quite similar. The speakers highlight the meaning of words and sentences in order to focus the audience attention on details based on logical assumptions. From morphological point of view, there is a difference between speeches because of using particular morphemes such as prefixes, affixes, suffixes. Majority modes of persuasion and rhetorical devices were found in first and second speeches only. Consequently, these two speeches are more persuasive and sophisticated than the third one.
