Asmenų, patyrusių dilbio kaulų lūžius savarankiškumo ir lietimo suvokimo kaita taikant ergoterapiją

Zibartaitė, Evelina

Dspace pagrindinis
→
Studentų baigiamieji darbai - Studijų programos
→
ergoterapija
→
Peržiūrėti elementą

Asmenų, patyrusių dilbio kaulų lūžius savarankiškumo ir lietimo suvokimo kaita taikant ergoterapiją

Zibartaitė, Evelina

URI: http://dspace.kaunokolegija.lt//handle/123456789/2720

Data: 2019-09-20

Santrauka:

Dilbio kaulų lūžiai yra vieni dažniausiai pasitaikančių lūžių. Mokslininkai ir medikai vienbalsiai sutaria, jog patyrus lūžį sumažėja jį patyrusio asmens savarankiškumas, o šiems sutrikimams dar daugiau neigiamos žalos priduoda ir atsiradę nervų pažeidimai, todėl svarbu yra kuo plačiau išnagrinėti kaip galima pagerinti asmenų, patyrusių dilbio kaulų lūžius ir turinčių lietimo suvokimo sutrikimą, savarankiškumo sutrikimus. Tyrimo tikslas. Įvertinti asmenų, patyrusių dilbio kaulų lūžius savarankiškumo ir lietimo suvokimo kaitą taikant ergoterapiją. Tyrimo uždaviniai: 1) Įvertinti asmenų, patyrusių dilbio kaulų lūžius lietimo suvokimą prieš ergoterapiją; 2) Įvertinti tiriamųjų lietimo suvokimą po ergoterapijos; 3) Nustatyti asmenų, patyrusių dilbio kaulų lūžius ir turinčių lietimo suvokimo sutrikimą, savarankiškumą prieš ergoterapiją; 4) Nustatyti asmenų, patyrusių dilbio kaulų lūžius ir turinčių lietimo suvokimo sutrikimą, savarankiškumą po ergoterapijos. Tyrimo metodai. Kiekybinis tyrimas, naudojant tyrėjo sudarytą anketą, figūrų ir tekstūrų atpažinimo testą, ADL klausimyną, QuickDASH klausimyną. Tyrimo dalyviai. 29 asmenys patyrę dilbio kaulų lūžius ir turintys lietimo suvokimo sutrikimą, kuriems reabilitacijos paslaugos buvo teikiamos Kauno miesto poliklinikos Dainavos padalinyje. Tyrimo rezultatai. 1) statistiniai tyrimo duomenys parodė teigiamą pokytį vertinant tiriamųjų savarankiškumo lygį bei plaštakos funkcionalumą; 2) prieš ir po ergoterapijos tiriamiesiems sunkiausia buvo atlikti tas veiklas, kurios reikalavo aktyvaus pažeistos rankos naudojimo; 3) tiriamųjų lietimo suvokimui ergoterapija statistiškai reikšmingo pokyčio neturėjo. Tyrimo išvados. 1) Asmenų, patyrusių dilbio kaulų lūžius, lietimo suvokimas prieš ergoterapiją buvo sumažėjęs. 2) Asmenų, patyrusių dilbio kaulų lūžius, lietimo suvokimas po ergoterapijos nepakito. 3) Asmenims, patyrusiems dilbio kaulų lūžius, sunkiausia buvo atlikti namų ruošos darbus, naudotis vonia/dušu, pasigaminti valgį, rengtis bei atlikti asmeninio tualeto procedūras. 4) Po ergoterapijos užsiėmimų, asmenų, patyrusių dilbio kaulų lūžius, savarankiškumas pagerėjo.

Description:

Fracture of the forearm bone is one of the most common fractures. Scientists and doctors unanimously agree that this fracture reduces the self-sufficiency of the person who experiences it, even more damage adds nerve injuries of the hand, so it is important to investigate as much as possible how to improve self-dependence of persons who have suffered forearm bone fractures and have tactile – perceptual disorder. The aim of the study. To evaluate the changes of self-dependence and tactile perception while applying occupational therapy on persons who have suffered forearm bone fractures. Objectives of the study: 1. To evaluate tactile perception before occupational therapy intervention of persons who have suffered forearm fracture. 2. To evaluate tactile perception after occupational therapy intervention of persons who have suffered forearm fracture. 3. To determine self-dependence before occupational therapy intervention of persons who have suffered forearm fracture and have tactile-perceptual disorder. 4. To determine self-dependence after occupational therapy intervention of persons who have suffered forearm fracture and have tactile-perceptual disorder. Methods. Quantitative research was made using questionnaire made by researcher, The shape and Texture Identification test, ADL questionnaire, QuickDASH questionnaire. Participants of the study. 29 persons who have suffered forearm fracture and have tactile-perceptual disorder and whose rehabilitation procedures was provided in Kaunas city policlinics division of Dainava. Results. 1. Statistical research data showed positive changes of level of self-dependence and hand functionality. 2. For participants those activities which required active use of damaged hand were the most difficult to do before and after occupational therapy intervention. 3. Occupational therapy had no statistically significant changes to tactile perception. Conclusions. 1. Before occupational therapy the tactile perception of individuals who have suffered forearm bone fractures was decreased. 2. After occupational therapy there were no changes in the tactile perception of individuals who have suffered forearm bone fractures. 3. The most difficult for individuals who have suffered forearm bone fractures was to do housework, use a bath / shower, prepare meals, dress up and perform personal toilet procedures. 4. Self-dependence of individuals who have suffered forearm bone fractures has improved after occupational therapy procedures.

Rodyti visą įrašą