Savarankiškumo ir gyvenimo kokybės kaita, taikant ergoterapiją asmenims po juosmens srities stuburo išvaržos operacijos

Strumilaitė, Monika

Dspace pagrindinis
→
Studentų baigiamieji darbai - Studijų programos
→
ergoterapija
→
Peržiūrėti elementą

Savarankiškumo ir gyvenimo kokybės kaita, taikant ergoterapiją asmenims po juosmens srities stuburo išvaržos operacijos

Strumilaitė, Monika

URI: http://dspace.kaunokolegija.lt//handle/123456789/2716

Data: 2019-09-20

Santrauka:

Stuburo tarpslankstelinio disko degeneracija yra ilgai trunkantis, per laiką kintantis ir negrįžtamas procesas. Disko išvaržos dažniausiai pasitaiko jauniems ir vidutinio amžiaus žmonėms, kas nulemia asmenų nedarbingumą. Stuburo išvaržos yra operuojamos tuo atveju, kai kyla grėsmė asmens sveikatai ar yra apribojamas jo mobilumas, savarankiškumas. Laikui bėgant ypatingai padaugėjo juosmeninės stuburo dalies problemų, kurios pablogina ne tik funkcinę būklę, bet ir gyvenimo kokybę. Tyrimo tikslas: įvertinti asmenų po juosmens stuburo išvaržos operacijos savarankiškumo ir gyvenimo kokybės kaitą, taikant ergoterapiją. Uždaviniai: 1. Įvertinti asmenų po juosmens stuburo srities išvaržos operacijos savarankiškumą prieš taikant ergoterapiją. 2. Įvertinti asmenų po juosmens stuburo srities išvaržos operacijos savarankiškumą po ergoterapijos užsiėmimų. 3. Įvertinti asmenų po juosmens stuburo srities išvaržos operacijos gyvenimo kokybę prieš taikant ergoterapiją. 4. Įvertinti asmenų po juosmens stuburo srities išvaržos operacijos gyvenimo kokybę po ergoterapijos užsiėmimų. Metodika. Tyrimas vyko 2019 metais, vasario - balandžio mėnesiais reabilitacijos klinikoje “Medicus“. Tyrime dalyvavo 25 asmenys, po juosmens srities stuburo išvaržos operacijos. Pacientams prieš ergoterapijos taikymą buvo išdalintos autorės sudarytos anketos, norint išsiaiškinti asmenų: lytį, amžių, išsilavinimą, darbinę veiklą, gyvenamą vietą ir laisvalaikio užsiėmimus. Tiriamieji buvo vertinami du kartus prieš ir po ergoterapijos taikymo dviem testais. Savarankiškumas buvo vertinamas – FNT (Funkcinio nepriklausomumo testu), o gyvenimo kokybė – CCS (Carolinos comfort skale). Ergoterapijos užsiėmimų metu visiems tiriamiesiems buvo taikyta programa, kuri apėmė tokias savarankiškumo veiklos užduotis kaip: atsikėlimas iš lovos, įtvarų naudojimas, lipimas laiptais, apatinės galūnės apsirengimas, maudymasis, rando priežiūra, kompensacinių priemonių naudojimas. Ši programa buvo taikyta kiekvieną darbo dieną ir vieno užsiėmimo trukmė buvo 30 min. Rezultatai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad vertinant pacientus su FNT prieš ergoterapijos taikymą iš 18 veiklų respondentai nuo 1 iki 5 balų, įvertino 9 veiklas (asmens higiena, maudymasis, apatinės kūno dalies apsirengimas, tualetas, persikėlimas nuo lovos ar kėdės, vonia ar dušas, ėjimas, laiptai). Po ergoterapijos taikymo visos šios sutrikusios veiklos pagerėjo iki 6 balų, o tai rodo modifikuotą priklausomybę. Carolinos comfort skalės klausimyno rezultatai atskleidė, kad veiklos keliančios daugiausia diskomforto buvo: atsisėdimas, gulėjimas lovoje ir pasilenkimas. Po ergoterapijos užsiėmimų, visų klausimų vertinimų suma sumažėjo (nuo 5 iki 2 balo) t.y. tiriamųjų gyvenimo kokybė pagerėjo. Išvados: 1. Įvertinus tiriamųjų savarankiškumą prieš ergoterapijos taikymą, nustatyta, kad jis buvo sutrikęs šiose kasdienės veiklos srityse: asmens higiena, maudymasis, apatinės kūno dalies apsirengimas, tualetas ir lipimas laiptais. 2. Įvertinus tiriamųjų savarankiškumą po ergoterapijos taikymo, nustatyta, kad savarankiškumas pagerėjo šiose kasdienės veiklos srityse: asmens higiena, maudymasis, apatinės kūno dalies apsirengimas, tualetas ir lipimas laiptais (p<0,05). 3. Įvertinus tiriamųjų gyvenimo kokybę prieš taikant ergoterapiją, nustatyta, kad diskomfortas labiausiai buvo jaučiamas gulint lovoje, atliekant atsisėdimą, pasilenkimą. 4. Įvertinus tiriamųjų gyvenimo kokybę po ergoterapijos taikymo, nustatyta, kad reikšmingai pagerėjo atsisėdimas, pasilenkimas ir gulėjimas lovoje (p<0,05).

Description:

Relevance of the study. Degeneration of the spine intervertebral disc is a long-lasting, time-varying and irreversible process. Disc herniation is most common in young and middle-aged people so it determines their disability. The hernia of the spine is operated when person's health is in danger or his mobility and independence is restricted. Over time, the number of cases of lumbar spine problems have increased dramatically, worsening not only the functional condition but also the quality of life. The aim of the study: to evaluate the change in level of independence and quality of life of individuals after lumbar disc herniation surgery applying occupational therapy. Objectives of the study. 1. To evaluate the level of independence in patients after lumbar disc herniation surgery before applying occupational therapy. 2. To evaluate the level of independence in patients after lumbar disc herniation surgery after the occupational therapy. 3. To evaluate the quality of life in patients after lumbar disc herniation surgery before applying occupational therapy. 4. To evaluate the quality of life in patients after lumbar disc herniation surgery after occupational therapy. Methods. The study took place in Medicus Rehabilitation Clinic from February to April of 2019. 25 subjects who had lumbar spine hernia surgery participated in the study. Before occupational therapy questionnaires were distributed to patients to identify their: gender, age, education, work activity, place of residence and leisure activities. Subjects were evaluated twice - before and after occupational therapy using two tests. Independence was assessed using FNT (Functional Independence Test) and quality of life using CCS (Carolinas Comfort Scale). During occupational therapy sessions, all subjects were covered with a program that included such tasks as: getting out of bed, using the splints, climbing up the stairs, dressing up the lower limb, bathing, using compensatory measures. This program was applied every working day and the duration of one session was 30 min. Results. The results of the study revealed that in evaluating patients with FNT prior to occupational therapy, respondents evaluated 9 out of 18 activities from 1 to 5 points (personal hygiene, bathing, dressing up the lower limb, toilet, moving from bed or chair, bath or shower, walking, stairs). After the application of occupational therapy all these impaired activities have improved to 6 points, which shows the modified dependence. Carolinas Comfort Scale results showed that the most discomfort-causing activities were: sitting down, lying in bed and bending over. After the occupational therapy sessions, the sum of all questions was reduced (from 5 to 2 points) and that means that the quality of life of the subjects has improved. Conclusions. 1. Self-sufficiency of individuals after lumbar disc herniation surgery prior to occupational therapy was disrupted in the following daily activities: personal hygiene, bathing, dressing up the lower limb, toilet and climbing stairs. 2. Self-sufficiency of individuals after lumbar disc herniation surgery after the application of occupational therapy has improved in the following daily activities: personal hygiene, bathing, dressing up the lower limb, toilet and climbing stairs (p<0.05). 3. Quality of life of individuals after lumbar disc herniation surgery before applying occupational therapy had been deteriorated in these activities: sitting down, bending over, laying in bed. 4. Quality of life of individuals after lumbar disc herniation surgery after the application of occupational therapy improved significantly in these activities: sitting down, bending over and lying in bed (p<0.05).

Rodyti visą įrašą