Asmenų, patyrusių galvos smegenų insultą, smulkiosios motorikos kaita taikant veidrodžio terapiją

Lingaitytė, Aušrinė

Dspace pagrindinis
→
Studentų baigiamieji darbai - Studijų programos
→
ergoterapija
→
Peržiūrėti elementą

Asmenų, patyrusių galvos smegenų insultą, smulkiosios motorikos kaita taikant veidrodžio terapiją

Lingaitytė, Aušrinė

URI: http://dspace.kaunokolegija.lt//handle/123456789/2707

Data: 2019-09-20

Santrauka:

Tyrimo aktualumas: Patyrus galvos smegenų insultą asmuo gali nebegalėti valdyti rankų, kojų, jam gali būti sunku paimti puodelį vandens, gali sutrikti mobilumas, kalba, rega bei pusiausvyra. Reabilitacijos metu stengiamasi, kad asmuo taptų kuo savarankiškesnis. Naudojant veidrodžio terapiją reabilitacijos metu matomi kur kas geresni motorinės funkcijos atsistatymai. Mūsų duomenimis Lietuvoje nėra atlikto tyrimo, kuris analizuotų veidrodžio terapijos poveikį asmenims, vertinant su Dėžutės ir kubelio testu, todėl savo darbe naudojome šį instrumentą norint patikrinti veidrodžio terapijos efektyvumą smulkiajai motorikai. Tyrimo tikslas - įvertinti asmenų, patyrusių galvos smegenų insultą, smulkiosios motorikos kaitą taikant veidrodžio terapiją. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti asmenų, patyrusių galvos smegenų insultą, smulkiosios motorikos kaitą, taikant įprastą ergoterapiją ir ergoterapiją, kurios metu naudota veidrodžio terapija. 2. Palyginti skirtingų ergoterapijos užsiėmimų poveikį smulkiajai motorikai asmenims, kurie patyrė galvos smegenų insultą. 3. Įvertinti asmenų savarankiškumą taikant įprastus ergoterapijos užsiėmimus ir ergoterapiją, taikant veidrodžio terapiją. Tyrimo metodika: asmenys tyrimui buvo atrinkti naudojant Trumpą protinės būklės tyrimo testą, raumenų jėgos matavimo skalę bei turėjo būti dešiniarankiai. Visi tiriamieji atsitiktinės atrankos būdu buvo suskirstyti į dvi grupes: pirmąją tiriamąją ir antrąją tiriamąją. Pirmajai tiriamajai grupei 5 kartus per savaitę po 45 min. buvo taikyta įprasta ergoterapiją viso tyrimo metu. Antrajai tiriamajai grupei ergoterapijos užsiėmimų metu buvo taikoma veidrodžio terapiją. Kiekvienas tiriamasis, kuris pakliuvo į antrąją grupę, ergoterapinius užsiėmimus atlikdavo 25-30 min., o vėliau veidrodžio terapiją atlikdavo 15-20 min. 5 kartus per savaitę visą tyrimo laiką. Tyrimas vyko keturias savaites. Abi grupės buvo testuojamos du kartus - prieš pradedant tyrimą ir po keturių savaičių: Jebsen Taylor rankos funkcijos testu, Dėžutės ir kubelio testu bei Funkcinio nepriklausomumo testu. Tyrimas buvo atliktas Kauno klinikinės ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje. Tyrime dalyvavo 11 asmenų, kurie patyrė išeminį galvos smegenų insultą. Išvados: 1. Visų asmenų, patyrusių galvos smegenų insultą, smulkioji motorika reikšmingai pagerėjo, taikant skirtingus ergoterapijos užsiėmimus. 2. Asmenys, patyrę galvos smegenų insultą, kuriems ergoterapijos užsiėmimų metu buvo taikoma veidrodžio terapija, didesnę dalį (5 iš 7) užduočių pažeista ranka atliko geriau, nei tiriamieji, kuriems buvo taikomi įprasti ergoterapijos (3 iš 7) užsiėmimai. 3. Asmenims, patyrusiems galvos smegenų insultą, savarankiškumas reikšmingai pagerėjo taikant skirtingus ergoterapijos užsiėmiminųs.

Description:

Relevance of the study: a person after stroke may not be able to control his hands, feet, can find it difficult to take a cup of water, mobility, speech, eye vision, and imbalance may be disturbed. Rehabilitation tries to make the person more self-sufficient and able to take care of himself. Therefore, the use of mirror therapy during rehabilitation reveals much better motor function restorations. According to our data, there is no study conducted in Lithuania that would analyze the effect of mirror therapy on individuals assessing with the Box and Blocks test, so we used this tool in our study to check the effectiveness of mirror therapy for fine motor skills. The purpose of the study - to assess the changes of fine motor skills while applying mirror therapy on individuals who have suffered stroke. The objectives of the study: 1. To assess the changes of fine motor skills of individuals with normal occupational therapy and occupational therapy using mirror therapy. 2. To compare various occupational therapy activities impact to fine motor skills for individuals who have suffered stroke. 3. To assess the independence of individuals applying normal occupational therapy activities and occupational therapy using mirror therapy. Methods of the study: individuals were selected for the study using the Mini–Mental State Examination test, the muscle strength measurement scale and had to be right-handed. All subjects were randomly assigned to two groups: the first and the second group. The first investigation group was given standard occupational therapy 5 times a week for 45 minutes during the investigation. In the second group, mirror therapy was used during occupational therapy. Each subject which was appointed the second group had occupational therapy sessions that took 25-30 min. and later the mirror therapy was performed for 15-20 minutes 5 times a week for entire study time. The research took four weeks. Both groups were tested twice - before investigation and after four weeks: using Jebsen Taylor hand function test, Box and Block Test and Functional Independence Measure. Investigation has been completed in Department of Physical Medicine and Rehabilitation, Kaunas Clinical Hospital. 11 individuals who have suffered ischemic stroke participated in study. Conclusions: 1. Fine motor skills of all individuals with stroke have significantly improved applying different occupational therapy activities. 2. Individuals, who have suffered stroke and to which mirror therapy was applied during occupational therapy activities, performed a bigger proportion (5 out of 7) of tasks better while using injured hand than the subjects who were treated with normal occupational therapy activities (3 out of 7). 3. Indipendence of individuals after stroke have significantly improved after applying different occupational therapy activities.

Rodyti visą įrašą