Šiuolaikinių ir tradicinių žaidimų santykis 5-6 metų amžiaus vaikų ugdyme.

Abstract

Temos aktualumas. Sparčiai tobulėjanti visuomenė pateikia įvairovę priemonių, kuriomis gali naudotis vaikai. Ikimokyklinėse įstaigose vis dažniau galima pastebėti inovatyvių žaislų, kuriuos naudojant išryškėja šiuolaikinių žaidimų dominavimas, paliekant nuošalyje tradicinius. Pasak P. Huerre (2011), žaidimas nėra vien išsivysčiusiai, civilizuotai visuomenei būdinga veikla, kadangi keičiasi žaidimų formos, tačiau pamatinis, pagrindinis poreikis žaisti, išreikšti save visada išlieka. Kaip teigia P. Blaževičius (2008), žaislų bei žaidimų formų ir jų sud ėtingumo, turinio kaita sietina su vaiko vystymusi bei visuomenės socialiniais pokyčiais. Žaislai, žaidimo metu naudojami fiziniai daiktai dažniausiai kinta atsiradus naujoms technologijoms ar medžiagoms, tačiau jų vyksmas, procesas bei temos kinta nežymiai. Gyvendami tobulėjančiame pasaulyje, vaikai nori naujovių, jų veikimo sužadinimas neapsiriboja paprastais, gerai žinomais, tradiciniais žaidimais, jų itin svarbus objektas tampa negirdėti, nematyti, kupini modernumo žaidimai. Neretai naujoviški, išmanūs prietaisai ar užsiėmimai, neturi tiek ugdomojo poveikio, nesuteikia tiek naudos kiek paprastumu dvelkianti veikla ar priemonė. Žaidimas – tai vaiko gyvenimo gidas, kuris padeda pažinti jį supantį pasaulį, netiesiogiai kaupiant įvairias žinias ir patirtį. Tai vaiko gyvenimo esmė, vaiko patirties atskleidimo priemonė: poreikių, jausmų, gabumų ir saviraiškos būdas; vaiko minčių, fantazijos, laimės atspindys (Grinevičienė, 2002). P. Blaževičius (2008) teigia, kad žaidimai ir žaislai vaikams yra pasaulio suvokimo ir atpažinimo įrankis, kuris neginčijamai yra viena svarbiausių jų gyvenimiškos patirties mokymosi priemonių. Žaidimas teikia vaikui džiaugsmą, tuo pačiu atlikdamas daugybę svarbių funkcijų vaiko gyvenime, kurios padeda išlavinti motorinius įgūdžius, koordinuoti judesius (Žukauskienė, 2012). Ypatingą žaidimo poveikį ir reikšmingumą išryškino S. Stonkus ir kt. (2002). Akcentuojama, kad žaidimo procese vaikas stengiasi įgyvendinti jam patinkančią, patrauklią mintį, idėją bei savanoriškai atlieka mėgstamą vaidmenį. Pabrėžiama, kad vaizduotė yra neatsiejama žaidimo kūrimo dalis, kadangi vaikai geba net paprasčiausią lazdą ar kitą aplinkos daiktelį paversti gyvu organizmu ar imituoti situaciją, kurioje net ir menkas daiktas gaus svarbų vaidmenį. Dėl šios priežasties žaidimas įvardijamas tarsi vaizduotės vaisius, psichinių gabumų išraiška, subtilus bei stebuklingas uždaras pasaulis. Žaidimo vyksmo metu, kiekvienas vaikas gali leisti sau būti kūrybišku ir išnaudoti visą savo potencialą, kadangi kūrybiškumo dėka kiekvienas individas gali atrasti save (Winnicott, 2009). Anot A. Palujanskienės, J. Pikūno (2000), žaidime atsiskleidžia vaiko asmenybės savybės, stiprėja jo atmintis, dėmesys, skatinama protinė veikla, taip pat tai puiki priemonė mąstyti vaizdiniais, plėsti vaizduotę. Kaip šiuolaikiniuose žaidimuose naudojama moderni įranga, žaislai, padeda vaikui plėsti vaizduotę, apgalvoti mintis vaizdiniais? Ikimokyklinėje įstaigoje vaikams suteikiama galimybė pasirinkti, sudaromos sąlygos užsiimti norima veikla ar žaidimu. Atsižvelgiant į skirtingus vaikų požiūrius, išryškėja dvilypis pasirinkimas, svyruojantis tarp šiuolaikinių bei tradicinių žaidimų. Itin aiškus žaidimo vaidmuo išryškėja penktaisiais vaiko gyvenimo metais, kuomet stiprėja savarankiškumo poreikis, aktyviai naudojama vaizduotė bei verbalinė kalba. Dėl šios priežasties svarbu sudaryti tinkamas sąlygas vaikų žaidimų plėtotei, neperpildant jų aplinkos, nenaudingomis priemonėmis (Huerre, 2011). Svarbu puoselėti 5- 6 metų amžiaus vaikų saviraišką, tad vertėtų objektyviai įvertinti ar šiuolaikiniai vaikų žaidimai, kurie atsiranda, naudojantis moderniomis priemonėmis yra veiksmingi ir padedantys efektyviai pažinti pasaulį. Dėl šios priežasties tema apie šiuolaikinius ir tradicinius vaikų žaidimus yra aktuali ir svarbi šiandieninėje visuomenėje. Tyrimo problema – koks šiuolaikinių ir tradicinių žaidimų santykis 5 – 6 metų amžiaus vaikų ugdyme? Tyrimo objektas - 5 – 6 metų amžiaus vaikų šiuolaikiniai ir tradiciniai žaidimai. Tyrimo tikslas – atskleisti šiuolaikinių ir tradicinių žaidimų santykį 5 – 6 metų amžiaus vaikų ugdyme. Tyrimo uždaviniai: 1. Pagrįsti žaidimų reikšmę 5 – 6 metų vaikų ugdyme. 2. Nustatyti šeimos ir pedagogų įtaką ugdant vaikus žaidimais. 3. Inicijuoti, suplanuoti ir įgyvendinti edukacinį projektą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje X ir jį aprašyti. Tyrimo metodai: • mokslinės literatūros analizė, kurios tikslas atskleisti šiuolaikinių ir tradicinių žaidimų ypatumus; • apklausa (žodžiu) - interviu, kurio tikslas atskleisti pedagogų požiūrį į vyraujančius tradicinius ir šiuolaikinius žaidimus 5 – 6 metų amžiaus vaikų ugdyme; • apklausa (raštu), kurios tikslas išryškinti tėvų požiūrį į 5 – 6 metų amžiaus vaiko ugdymą namuose, svyruojant tarp tradicinių ir šiuolaikinių žaidimų įvairovės.