Virtualios realybės poveikis viršutinės galūnės funkcijai,  asmenims, patyrusiems galvos smegenų insultą

Šklėnikaitė, Gintarė

Dspace pagrindinis
→
Studentų baigiamieji darbai - Studijų programos
→
kineziterapija
→
Peržiūrėti elementą

Virtualios realybės poveikis viršutinės galūnės funkcijai, asmenims, patyrusiems galvos smegenų insultą

Šklėnikaitė, Gintarė

URI: http://dspace.kaunokolegija.lt//handle/123456789/1558

Data: 2019-06-07

Santrauka:

Tyrimo tikslas. Nustatyti virtualios realybės poveikį viršutinės galūnės funkcijai, asmenims, patyrusiems galvos smegenų insultą. Objektas. Virtualios realybės pratimų poveikis rankos funkcijai asmenims, patyrusiems galvos smegenų insultą. Uždaviniai. 1) Įvertinti viršutinės galūnės raumenų jėgą, judesio amplitudę ir koordinaciją, prieš ir po virtualių pratimų ir kineziterapijos taikymo asmenims, patyrusiems galvos smegenų insultą. 2) Įvertinti viršutinės galūnės raumenų jėgą, judesio amplitudę, koordinaciją prieš ir po realias užduotis atitinkančių pratimų ir kineziterapijos taikymo asmenims, patyrusiems galvos smegenų insultą. 3) Palyginti gautus rezultatus po virtualios realybės ir realias užduotis atitinkančių pratimų metodikomis paremtos kineziterapijos, viršutinės galūnės funkcijai, asmenims, patyrusiems galvos smegenų insultą. Rezultatai. Analizuojant tiriamųjų rezultatus, gautas esminis funkcijų pagerėjimas abiejų grupių savarankiškumo, viršutinės galūnės koordinacijos, žasto ir riešo judesių amplitudės, pažeisto viršutinio segmento raumenų jėgos vertinimo kategorijose (p < 0,05). Išvados. 1) Asmenų, patyrusių galvos smegenų insultą, raumenų jėga, judesio amplitudė ir viršutinės galūnės koordinacija po kineziterapijos, pasitelkiant virtualią realybę, statistiškai reikšmingai pagerėjo. 2) Asmenų, patyrusių galvos smegenų insultą, raumenų jėga, judesio amplitudė ir viršutinės galūnės koordinacija po kineziterapijos, atliekant analogiškus virtualios realybės pratimus, statistiškai reikšmingai pagerėjo. 3) Palyginus virtualios realybės ir realias užduotis atitinkančių pratimų rezultatus viršutinės galūnės funkcijai, asmenims, patyrusiems GSI, reikšmingų skirtumų tarp virtualios realybės ir REALYBĖS grupių nenustatyta.

Description:

The aim of the research: To determine the impact of virtual reality for upper extremity recovery after ischemic stroke. Objectives: 1) To evaluate upper extremity’s ROM, muscle strength and coordination before and after rehabilitation program using virtual reality and conventional treatment combination in patients after ischemic stroke. 2) To evaluate upper extremity’s ROM, muscle strength and coordination before and after rehabilitation program using alternative task-oriented intervention and conventional treatment combination in patients after ischemic stroke. 3) To evaluate the efficacy of virtual reality compared with an alternative task-oriented intervention on upper extremity function in patients after ischemic stroke. Methods: This research was carried out by 10 patients who have suffered ischemic stroke. By random selection patients were divided into 2 groups each consisting of 5 patients: group I – virtual reality, group II – REALITY. The virtual reality group (n = 5) received 30min of conventional physiotherapy treatment and 30min of virtual reality session for upper extremity using a virtual reality system “CoRehab”. The REALITY group (n = 5) received conventional physiotherapy treatment and 30min of alternative task-oriented intervention (virtual reality’s analogous exercises adapted to a real world). Rehabilitation consisted of 10 sessions of therapy, 5 days per week, for 2 weeks. The outcome measures: MMT - mental state assessment, BI for the independence evaluation, upper extremity’s coordination evaluated by coordination in upper extremity tests, ROM – evaluation of goniometry, muscle strength - by “Jtech” device. Results: There is statistically significant improvement in target patient’s independence, upper extremity coordination, arm and hand ROM, upper extremity muscle strength in both groups (p < 0,05). Results were not statistically significant for upper limb function when comparing virtual reality to alternative intervention. Conclusion: We found evidence that the use of virtual reality was not more beneficial than alternative therapy approaches in improving upper limb function.

Rodyti visą įrašą