McKenzie pratimų poveikis apatinės nugaros dalies skausmui ir mobilumui ūmiu periodu

Abstract

Epidemiologiniais tyrimais nustatyta, jog įvairiose šalyse nugaros skausmai dažniausia priežastis, dėl kurios kreipiamasi į sveikatos specialistus. [R. Sakalauskaitė, G. Morkūnaitė, 2017] Vienas iš faktorių šiuolaikiniame pasaulyje dėl prasto gyvenimo būdo, sėslumo, mažo aktyvumo vis daugiau žmonių skundžiasi nugaros skausmais. Net 60-80% bent kartą gyvenime yra patyrę nugaros skausmus, o nuo pastovaus ūmaus nugaros skausmo kenčia 34% išsivysčiusių šalių gyventojų. 80-90% visų nugaros skausmų būna nespecifiniai, o tik 10% būna specifinės kilmės. Epidemiologiškai nugaros skausmas linkęs būti didesne problema vyresnio amžiaus žmonėms. Pastaruoju metu pastebima prasta tendencija, jog vis daugiau jaunimo patiria taip pat nugaros skausmus, ženkliai padidėjo nusiskundimų tarp vaikų ir paauglių. Pastebimas dalykas, jog nors ankstyvoje vaikystėje nėra dažnas atvejis, kad būtų skundžiamasi nugaros skausmais, bet sulaukus paauglystės laikotarpio padidėja ir matoma tendencija, jog labiau pasireiškia mergaitėms negu berniukams. Nuo ankstyvaus amžiaus iki 18 metų nusiskundimus dėl skausmų nugaros srityje pateikia nuo 4,7% iki 74,4% vaikų ir paauglių. Netgi trečdalis 9 metų amžiaus vaikų yra nurodę, jog skaudėjo apatinę nugaros dalį. Ankstyvame amžiuje apatinės nugaros skausmai reguliariai kartojasi nuo 30% iki 60,5% bei virsta lėtiniais 11,3%. [T. Aukštikalnis ir kt. 2016] Tyrimo objektas: McKenzie pratimų poveikis apatinės nugaros dalies skausmui ir mobilumui ūmiu periodu. Tyrimo tikslas: įvertinti McKenzie pratimų poveikį apatinės nugaros dalies skausmui ir mobilumui ūmiu periodu. Uždaviniai: 1) Įvertinti apatinės nugaros dalies skausmą, mobilumą prieš ir po kineziterapijos. 2) Įvertinti apatinės nugaros dalies skausmą, mobilumą prieš ir po kineziterapijos ir McKenzie pratimų. 3) Palyginti gautus rezultatus. Tyrimo metodika: tiriamieji bus suskirstomi atsitiktine tvarka į tiriamąją ir kontrolinę grupę. Tiriamojoje grupėje bus atliekama 30 min. grupinė mankšta bei 15 min. McKenzie pratimai. Kontrolinėje grupėje bus atliekama 45min. grupinės mankštos. Visi asmenys, dalyvaujantys tyrime, prieš ir po reabilitacijos bus įvertinti šiais testais: 1) Apatinės nugaros dalies skausmo vertinimui buvo taikomas skaitmeninės analogijos skalė (SAS) – skaitmenys nuo 0 iki 10. 2) Vėliau atliekamas juosmeninės stuburo dalies paslankumo vertinimas taikant Šober’o testą. 3) Pasitelkiant Roland Morris klausimyną įvertinta juosmens skausmo įtaka paciento funkcinei būklei. 4) Apatinės nugaros dalies skausmo įvertinimui buvo pasirinktas Oswestry negalios indeksas. Tiriamieji: esminiai tiriamųjų atrankos kriterijai – asmenys, turintys stuburo problemų. Tyrime dalyvavo 20 pacientai, kurių amžius nuo 43 iki 68 m., dauguma tyrime dalyvavusių asmenų yra darbingo amžiaus ir tik nedidelė respondentų dalis yra vyresnio amžiaus žmonių. Tyrime buvo 11 moterų ir 9 vyrai. Moterų vis dėlto daugiau negu vyrų, kurie besiskundžia apatinės nugaros dalies skausmais. Tiriamieji buvo suskirstomi atsitiktine tvarka į tiriamąją ir kontrolinę grupę. Tiriamojoje grupėje buvo atliekama 30 min. grupinė mankšta bei 15 min. McKenzie pratimai. Kontrolinėje grupėje buvo atliekama 45min. grupinės mankštos. Visi asmenys, dalyvaujantys tyrime, prieš ir po reabilitacijos buvo įvertinti šiais testais: Oswestry negalios indeksas, skaitmeninės analogijos skale (SAS) – skaitmenys nuo 0 iki 10, Roland – Morris klausimynu ir Šober‘o testu. Išvados: 1) Skausmas sumažėjo ir mobilumas pagerėjo grupėje, kurioje buvo taikoma tik kineziterapija (p<0,05). 2) Skausmas sumažėjo (p<0,05), bet mobilumas reikšmingai nepakito tiriamojoje grupėje – rezultatų skirtumas nėra statistiškai reikšmingas (p>0,05). 3) Lyginant kontrolinę grupę su tiriamąja, kurioje buvo taikoma kineziterapija ir McKenzie pratimai, skausmas po tyrimo yra mažesnio balo negu kontrolinėje grupėje, tačiau tiriamojoje grupėje rezultatų skirtumas nėra statistiškai reikšmingas vertinant apatinės nugaros dalies mobilumą.