Santrauka:
In the theoretical part, there is described physical activity, its importance, recommendations, motivation, nurses mental well-being and physical activity impact on mental well-being. In the research there was compared differences of Lithuanian and Finnish physical activity and mental well-being. According results, there was evaluated physical activity impact on mental well-being.
Description:
Tyrimo aktualumas: Bendrosios praktikosslaugytojos užima labiausiai patikimą populiacijos dalį atsakingos už daugeliožmonių sveikatą. Joms yra svarbu suprasti, kaip fizinis aktyvumas įtakoja jų psichinę gerovę, nes, norint įveikti įvairias stresines situacijas darbe, reikia turėti ir stiprią psichinę sveikatą, arba vėliau gali atsirasti nepataisomų padarinių.Tyrimo tikslas: palyginti Lietuvos ir Suomijos slaugytojų fizinį aktyvumą ir įvertinti fizinio aktyvumo įtaką psichinei gerovei.Tyrimo uždaviniai: 1. Apibūdinti duomenis literatūroje apie fizinio aktyvumo svarbą, slaugytojų psichinę gerovę ir kaip fizinis aktyvumas įtakoja psichinę gerovę. 2. Palyginti Lietuvos ir Suomijos slaugytojų kasdienį fizinį aktyvumą pagal jo intensyvumą ir tipus, naudojant standartizuotą, trumpąjį kasdieninės veiklos fizinio aktyvumo vertinimo klausimyną (IPAQ). 3. Palyginti Lietuvos ir Suomijos slaugytojų psichinę gerovę, naudojant standartizuotą WEMWBS klausimyną. 4. Įvertinti slaugytojų fizinio aktyvumo įtaką psichinei gerovei, naudojantis sudarytu klausimynu.Tyrimo metodai: mokslinė literatūros analizė; kiekybinis tyrimo metodas, naudojant standartizuotus IPAQ ir WEMBWS klausimynus; statistinė duomenų analizė, naudojantis SPSS for windows.Išvados: 1. Fizinis neaktyvumas gali paveikti slaugytojų darbo našumą, to pasekoje -pacientų slaugos kokybę ir taipogi padidinti depresiją, nerimą darbo aplinkoje. Yra įrodymų, kad reguliarus fizinis aktyvumas gali sumažinti depresijos bei streso išsivystymo riziką. 2. Didžioji dalis Suomijos slaugytojų praleidžia daugiau laiko darydamos labai intensyvią fizinę veiklą, negu Lietuvos slaugytojos. 3. Lietuvoje yra daugiau slaugytojų, kurių psichinė gerovė yra geresnė, negu Suomijos. 4. Atsižvelgiant į Anova testo rezultatus, tik sporto klubas kaip fizinio aktyvumo tipas, turi įtakos Lietuvos slaugytojų psichinei gerovei. Šios slaugytojos, kurios pasirinko sporto klubą kaip fizinio aktyvumo tipą, turi geresnę psichinės gerovės lygį nei kitos
