Slaugytojų ir senyvo amžiaus asmenų bendravimo patirtys slaugos namuose

Augustaitytė, Lina; Jankauskaitė, Justina

Dspace pagrindinis
→
Studentų baigiamieji darbai - Studijų programos
→
bendrosios praktikos slauga
→
Peržiūrėti elementą

Slaugytojų ir senyvo amžiaus asmenų bendravimo patirtys slaugos namuose

Augustaitytė, Lina; Jankauskaitė, Justina

URI: http://dspace.kaunokolegija.lt//handle/123456789/1399

Data: 2019

Santrauka:

Tikslas: Atskleisti slaugytojų ir senyvo amžiaus asmenų bendravimo patirtis, slaugant pacientus slaugos namuose. Uždaviniai: Aprašyti bendravimo sampratą ir specifiškumą dirbant su senyvo amžiaus asmenimis.Nustatyti slaugytojų asmeninių savybių ir veiksnių, turinčių įtaką efektyviam bendravimui svarbą, slaugant senyvo amžiaus asmenis. Įvertinti sunkumus bei sprendimo galimybes slaugytojams bendraujantiems su senyvo amžiaus asmenimis. Nustatyti senyvo amžiaus asmenų požiūrį į slaugytojų asmenines savybes ir bendravimui įtakos turinčius veiksnius. Įvertinti senyvo amžiaus asmenų efektyvaus bendravimo su slaugytoju trukdžius ir jų sprendimo būdus Tyrimo metodika ir kontingentas: Tyrimo metu buvo naudojamas kokybinis metodas, naudojant interviu. Duomenys buvo renkami juos įrašant į diktofoną ir ant popieriaus. Tiriamųjų kontingentas – 10 slaugytojų, dirbančių su senyvo amžiaus pacientais ir 10 senyvo amžiaus asmenys. Darbo rezultatai ir išvados: Bendravimas slaugos procese yra pirmas ir pagrindinis veiksmas. Geras tarpusavyje bendravimas pagerina teikiamos priežiūros kokybę bei gali paveikti sveikatos priežiūros rezultatus. Tyrimas atskleidė bendravimui su senyvo amžiaus asmenimis įtakos turinčius veiksnius: aplinkos, biologiniai, socialiniai/kultūriniai bei psichologiniai veiksniai. Slaugytojas, bendraujantis su senyvo amžiaus asmenimis, turėtų būti: kantrus, besišypsantis, komunikabilus, nuoširdus, supratingas, užjaučiantis bei empatiškas. Slaugytojų patirtys rodo, kad bendraujant su senyvo amžiaus asmenimis, jie išgyvena emocinį išsekimą, stresą, liūdesį, pacientų mirtis, psichologinių žinių trūkumą bei nevertinimą kaip specialisto. Sprendžiant su bendravimu susijusius sunkumus, slaugytojai ieško tinkamų sprendimo būdų su pačiu pacientu, kreipiasi į artimuosius, parenka tinkamą balso toną bei stengiasi suteikti aiškią informaciją. Senyvo amžiaus asmenų patirtys rodo, kad efektyviai bendrauti su slaugytoju trukdo aplinkos, socialiniai/kultūriniai, biologiniai ir politiniai/ekonominiai veiksniai. Senyvo amžiaus asmenys išsako, jog jiems iš slaugytojų trūksta mokymo ir informacijos, skiriamo laiko bei neverbalinio bendravimo.

Description:

Aim of the Thesis: to reveal the experiences of communication between nurses and elders at nursing homes. Objectives: to describe the concept of communication and the specificity of work with elderly people. To determine the importance of personal characteristics and factors that have an impact on effective communication while nursing elderly people. To assess the difficulties and the opportunities of solutions of communication with elderly people. To identify the approach of elderly people to the personal characteristics of nurses as well as factors that have an impact on communication. To examine issues considering the effective communication between nurses and patients and evaluate their solutions. Research Methodology and Contingent: During the research a qualitative approach and interview's methodology was used. The data was collected by recording conversations on a recorder and taking notes. The contingent of subjects - 10 nurses, who nurses elderly people, and 10 elderly people. Results and Conclusions: 1. Communication in the nursing process is the first and foremost action. Good communication with each other improves the quality of care provided and can affect the outcomes of health. 2. The study revealed factors affecting interaction with elderly people: environmental, biological, social/cultural and psychological factors. The nurse who communicates with the elderly should be patient, smiling, communicative, sincere, understanding, compassionate and empathetic. 3. The experience of nurses shows that elderly people experience emotional exhaustion, stress, sadness, patient death, lack of psychological knowledge and the feeling of being not assessed as a specialist. As for difficulties of communication, nurses seek to find appropriate solutions acceptable for the patients, contact their loved ones, choose the right tone of voice and try to provide clear information. 4. The experiences of the elderly people show that effective communication with the nurse is hampered by environmental, social/cultural, biological and political/economic factors. 5. Elderly people claim that nurses do not provide enough training and information, time and non-verbal communication.

Rodyti visą įrašą