Vertikalaus želdinimo eksterjere ir interjere ypatumai

Abstract

Kažkada gamta buvo neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Žmonės miškuose rasdavo prieglobstį, ieškodavo maisto. Žmogui vystantis jis vis labiau ir labiau pradėjo tolti nuo gamtos. Miestai vis labiau augo, o žalumos plotai mažėjo. Taip atsirado žalumos trūkumo problema, kuri šio metu yra viena iš didžiausiu šiuolaikinių miestų problemų. Miestai ir toliau auga ir tankėja, atsiranda vis daugiau transporto priemonių. Tai neigiamai veikia oro kokybę, o padidėjęs miestų oro užterštumas turi neigiamos įtakos ir žmonių sveikatai. Paskutiniu metu žmonės vis dažniau pradeda kalbėti apie globalinio atšilimo ir oro užterštumo problemas. Ieškoma efektyvių būdų susidoroti su šiomis problemomis. Vienu iš sprendimų būdų galėtų būti vertikalus želdinimas, miesto erdvėse naudojamas ne tik kaip puošybos elementas, bet ir kaip didelis oro filtras, juk niekam ne paslaptis, kad augalai puikiai valo orą. Apželdinti sienų plotai teigiamai veikia pastato energijos suvartojimą, didina miesto želdynus, suteikia apželdintam pastatui garso ir šilumos izoliacija, geriną oro kokybę. Dar vienas tokio želdinimo privalumas yra tas, kad jis užima mažai naudingo ploto pritaikant eksterjere ar interjere. Kalbant apie vertikalų želdinimą reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad vertikalus želdinimas tai yra bendras terminas skirtas apibūdinti visus auginimo vertikalioje erdvėje budus. Tikra revoliucija vertikaliame želdinime sukėlė Patriko Blanko gyvosios sienos technologijos atradimas. Jo dėka buvo pradėta ant eksterjero sienų auginti ne tik vijoklinius augalus, bet ir augalus kurie iki šiol buvo auginami tik gėlynuose ar vazonuose.