VADYBOS IR EKONOMIKOS FAKULTETAS Studentų mokslinė-praktinė konferencija VERSLO AKTUALIJOS BŪSIMŲJŲ SPECIALISTŲ POŢIŪRIU 2017 Straipsnių rinkinys 2017 m. kovo 22 d. 2 MOKSLINIS KOMITETAS Pirmininkė: Doc. dr. Raminta Andrėja Ligeikienė, Kauno kolegija Nariai: Doc. dr. Valdemaras Makutėnas, Kauno kolegija Doc. dr. Dalia Perkumienė, Kauno kolegija Dr. Jūrate Savickienė, Kauno kolegija Dr. Indrė Šikšnelytė, Kauno kolegija ORGANIZACINIS KOMITETAS Pirmininkė: Sigita Danilevičienė, Kauno kolegija Nariai: Alma Bartusevičienė, Kauno kolegija Emilija Damijonaitytė, Kauno kolegija Greta Grikietytė, Kauno kolegija Lina Kupstienė, Kauno kolegija Vilija Mieliauskienė, Kauno kolegija Nilana Vaitkevičiūtė, Kauno kolegija Darius Ţiţys, Kauno kolegija Irma Gendrikaitė, Kauno kolegija Jonas Jačiunskis, Kauno kolegija Gytis Mikšta, Kauno kolegija Ema Uosytė, Kauno kolegija Lietuvių kalbos redaktorė ir leidinio maketuotoja: Emilija Damijonaitytė, Kauno kolegija Autorių kalbos stilius netaisytas. Straipsniai recenzuoti mokslinio komiteto narių. ISSN 2538-7650 ISSN (online) 2538-7669 3 TURINYS 2016 METŲ FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS YPATUMAI Laima Neniškienė, darbo vadovė Angelė Vizgaitytė ....................................................................................... 5 FINANSINIŲ METŲ PABAIGOS PROCEDŪROS: INVENTORIZACIJA Evelina Ţindulytė, Gintarė Nicinovaitė, darbo vadovės Jevgenija Česnauskė, Angelė Vizgaitytė .............. 11 AB „PIENO ŢVAIGŢDĖS“ MOKUMO IR LIKVIDUMO ANALIZĖ Evelina Gavėnaitė, darbo vadovas doc. dr. Arvydas Kazakevičius ............................................................... 17 AB „SNAIGĖ“ MOKUMO IR LIKVIDUMO ANALIZĖ Rasa Linkutė, darbo vadovas doc. dr. Arvydas Kazakevičius ........................................................................ 23 UAB „KAUNO ŠVARA“ FINANSINIŲ REZULTATŲ IR BŪKLĖS ANALIZĖ Erikas Sadauskas, darbo vadovas doc. dr. Arvydas Kazakevičius ................................................................ 32 RESTORANO-VIEŠBUČIO „BAČKONYS“ RĖMIMO KOMPLEKSO VERTINIMAS Giedrė Pankauskaitė, darbo vadovė Asta Ragelienė ..................................................................................... 38 NAUJŲ DRAŢĖ SALDAINIŲ IŠ LIOFILIZUOTŲ VAISIŲ IR DARŢOVIŲ BE CUKRAUS ĮVEDIMO Į RINKĄ SPRENDIMAI Ugnė Stanionytė, Paulina Treikauskaitė, darbo vadovė Vilija Mieliauskienė ............................................. 43 KONKURENCIJOS IR KONKURENCINGUMO TEORINIAI ASPEKTAI Rasa Brazytė, darbo vadovė Zita Damalakienė ............................................................................................. 52 FINANSINIŲ IR NEFINANSINIŲ ATASKAITŲ REIKŠMĖ VERSLE Giedrė Dubauskaitė, Viktorija Globytė, darbo vadovė Audronė Alijošiutė .................................................. 59 NE GYVYBĖS DRAUDIMO BENDROVIŲ TEIKIAMŲ PASLAUGŲ LYGINAMOJI ANALIZĖ Monika Skarţinskaitė, darbo vadovė doc. dr. Aušrinė Lakštutienė .............................................................. 64 APSKAITOS SPECIALISTŲ PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO REGLAMENTAVIMO ŢINIŲ LYGIO ĮVERTINIMAS Vaida Kaliasaitė, darbo vadovė Erika Besusparienė ..................................................................................... 72 PELNO MOKESČIO POVEIKIS VEIKLOS REZULTATAMS APB „APRANGA“ Jolanta Jorudaitė, Julija Ambrozaitė, darbo vadovė dr. Jūratė Savickienė ................................................. 81 MAŢŲJŲ BENDRIJŲ VEIKLOS YPATUMAI Irena Bučinskaitė, Rasuolė Karūnaitytė, darbo vadovės Birutė Vasiliauskienė, Jevgenija Česnauskė ...... 87 EMIGRACIJOS TENDENCIJOS LIETUVOJE. PRIEŢASČIŲ IR KRYPČIŲ ANALIZĖ Sima Šarlauskaitė, Danielė Makulavičiūtė, Gabrielė Balkutė, darbo vadovė Ineta Ţičkutė ....................... 94 ORNITOLOGINIO TURIZMO PLĖTOJIMO PRIELAIDOS DZŪKIJOS REGIONE Simona Matlauskaitė, darbo vadovė Audronė Lukšaitienė ......................................................................... 101 TURISTŲ, KELIAUJANČIŲ SU AUGINTINIAIS, APGYVENDINIMO GALIMYBĖS JURBARKO RAJONE Gabrielė Šimkutė, darbo vadovė Audronė Lukšaitienė ............................................................................... 108 TURISTINIŲ KELIONIŲ REKLAMA SOCIALINIUOSE TINKLUOSE VS TRADICINĖJE REKLAMOJE Monika Juškevičiūtė, Ţydrūnė Šalčiūtė, Greta Ţymančiūtė, darbo vadovė doc. dr. Raminta Andrėja Ligeikienė ...................................................................................................................................................... 116 DVARŲ, KAIP LANKYTINŲ OBJEKTŲ, PATRAUKLUMAS TURISTAMS Rūta Martinaitytė, darbo vadovė doc. dr. Raminta Andrėja Ligeikienė ..................................................... 120 KANITERAPINĖS KELIONĖS, KAIP NIŠINIO TURIZMO PRODUKTAS Justina Piliponytė, Rūta Kazlauskaitė, darbo vadovė doc. dr. Raminta Andrėja Ligeikienė ..................... 128 4 BIOKURAS – DARNIOS PLĖTROS PRIELAIDA Austė Venslovaitė, Aidis Pliskauskas, Aistė Dėdelytė, darbo vadovė doc. dr. Raminta Andrėja Ligeikienė ...................................................................................................................................................... 134 ŢIRGYNŲ PATRAUKLUMO TURISTAMS VERTINIMAS KAUNO RAJONE Vaiva Drulaitė, darbo vadovė Violeta Urbaitė.............................................................................................. 138 FOREX PREKYBOS ORGANIZAVIMAS LIETUVOJE Jonas Kasperavičius, darbo vadovė Giedrė Gudeliūnienė ........................................................................... 145 VARTOTOJŲ PATIRTIES SAMPRATA IR FORMOS: „DISNEY WORLD“ ATVEJO ANALIZĖ Vita Šarlauskaitė, darbo vadovė prof. dr. Jūratė Banytė ............................................................................. 150 TEORINIAI KONKURENCINIO PRANAŠUMO ĮGIJIMO SPRENDIMAI Justina Matelytė, darbo vadovė Jūratė Maščinskienė ................................................................................. 154 TEORINIAI ĮMONĖS ĮVAIZDŢIO TOBULINIMO ASPEKTAI Monika Šimonytė, darbo vadovė Rasa Gudonavičienė ................................................................................ 159 OPPORTUNITIES AND FUTURE DEVELOPMENT OF MEDICAL TOURISM IN LATVIA - WITH FOCUS ON THE GERMAN SOURCE MARKET Claudia Spanka ............................................................................................................................................. 165 MARKETINGO KOMPLEKSO KITIMO RAIDA IR JO FORMAVIMO SPRENDIMAI Justina Lisauskaitė, Povilas Ivanauskas, darbo vadovė Jūratė Maščinskienė ........................................... 171 „OCULUS RIFT“ PRODUKTO POREIKIS LIETUVOJE Vidas Encius, Povilas Ivanauskas, darbo vadovė Ona Junevičienė ............................................................ 177 APLINKOSAUGINIŲ MOKESČIŲ TYRIMAS PABALTIJO ŠALYSE Irena Bučinskaitė, Rasuolė Karūnaitytė, darbo vadovė dr. Jūratė Savickienė ........................................... 182 SOCIALINĖS PARAMOS SKYRIMAS ASMENIMS Laura Kiškiūnaitė, darbo vadovė Kristina Lukauskaitė-Valatkė ................................................................ 189 PRINCIPLE OF ULTIMA RATIO IN CRIMINAL LAW Laura Kiškiūnaitė, Aistė Gintalaitė, Valentina Gerday, Estelle Collette, darbo vadovė Kristina Lukauskaitė-Valatkė ..................................................................................................................................... 193 NETESYBŲ TEISINIO REGULIAVIMO ESMINIAI ASPEKTAI Ernesta Valuckaitė, darbo vadovė Kristina Lukauskaitė-Valatkė ............................................................... 196 DOVANOJIMO SUTARTIES TEISINIS REGLAMENTAVIMAS Aistė Gintalaitė, darbo vadovė doc. dr. Dalia Perkumienė .......................................................................... 201 ĮSTAIGŲ IR ĮMONIŲ ADMINISTRAVIMO 2016 METŲ LAIDOS ABSOLVENTŲ ĮSIDARBINIMO ANALIZĖ Agnė Girininkaitė, Indrė Maliauskaitė, darbo vadovė Lina Kupstienė ....................................................... 205 LIETUVOS PIENO PERDIRBIMO PRAMONĖS PRODUKTŲ EKSPORTO AKTUALIJOS Gytis Mikšta, darbo vadovas doc. dr. Valdemaras Makutėnas .................................................................... 210 PROFESINĖS VEIKLOS PRAKTIKOS IR STUDENTŲ PROFESINIO PASIRENGIMO LYGIO TYRIMAS: SOCIALINIŲ PARTNERIŲ NUOMONĖ Audronė Bakanaitė, Akvilė Čereškaitė, darbo vadovės Lina Kupstienė, Virginija Piligrimienė................ 215 5 2016 METŲ FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS YPATUMAI Laima Neniškienė, darbo vadovė Angelė Vizgaitytė Kauno kolegija Anotacija Straipsnyje nagrinėjama aktuali informacija, susijusi su naujos ES direktyvos, reglamentuojančios apskaitą ir atskaitomybę, nuostatų įgyvendinimu Lietuvoje. Įsigaliojus naujai LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo redakcijai, pakeista įmonių finansinių ataskaitų rengimo tvarka. Straipsnyje apţvelgiama įmonių kategorijos, finansinių ataskaitų rinkinio sudėtis ir pokyčiai. Nagrinėjama pelno (nuostolių) bei kitų finansinių ataskaitų straipsnių pasikeitimai ir problemos, su kuriomis gali susidurti įmonės, tvarkydamos apskaitą ir rengdamos šias finansines ataskaitas. Raktiniai ţodţiai: pelno (nuostolių) ataskaita, balansas, pinigų srautų ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, aiškinamasis raštas. Įvadas Temos aktualumas. Vienas iš svarbiausių buhalterinės apskaitos uţdavinių – teikti informaciją įmonės finansinei būklei įvertinti, operatyviai kontroliuoti įmonės finansinę veiklą, laiku priimti racionalius valdymo sprendimus. Tokiai informacijai gauti sudaroma metinė finansinė atskaitomybė. Metinių finansinių ataskaitų rinkinys – tai pagal standartizuotą formą, remiantis apskaitos standartais, parengtas įstaigos dokumentas, apibūdinantis jos finansinę būklę tam tikram laikotarpiui. 2015 m. geguţės 14 d. patvirtinta LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo nauja redakcija, kurioje nustatomos įmonių finansinės atskaitomybės dokumentų sudedamosios dalys pagal įmonės kategoriją. Nuo 2016 m. sausio 1 d. taikomuose verslo apskaitos standartuose pateiktos naujų finansinių ataskaitų formos ir pildymo taisyklės. Naujos nuostatos taikomos rengiant 2016 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir metinį pranešimą. Nors finansinių ataskaitų rinkinių pasikeitimas jau buvo ţinomas prieš metus, daug įmonių iki šiol dar nepasirinko, kurį finansinių ataskaitų rinkinį rengs, neišanalizavo, kuo naujosios finansinės ataskaitos skiriasi nuo ankstesniųjų. Prieţastis, dėl ko įmonės neskuba pasirinkti, kurį finansinių ataskaitų rinkinį rengs, – pasikeitusios finansinių ataskaitų formos, išaugusi jų įvairovė ir pasirinkimo galimybės. Tačiau nuo pasirinkto finansinių ataskaitų rinkinio priklausys ne tik, kokias finansinės ataskaitas reikės sudaryti atsiskaitant uţ 2016 metus, bet ir kaip šiose ataskaitose reikės pateikti lyginamąją informaciją. Straipsnyje aptariamos 2016 m. finansinės atskaitomybės naujovės. Straipsnio tikslas – apţvelgti 2016 m. sausio 1d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansinių ataskaitų pokyčius, pasikeitus finansinių ataskaitų rengimo reikalavimams. Tyrimo uţdaviniai: 1. Išstudijuoti teisės aktų pakeitimus, susijusius su 2016 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansinių ataskaitų rengimu; 2. Aptarti pelno (nuostolių) ataskaitų rengimo ypatumus; 3. Apibūdinti kitų finansinių ataskaitų pokyčius. Tyrimo objektas – finansinės atskaitomybės pokyčiai, susiję su teisės aktų, reglamentuojančių finansinių ataskaitų rengimą, pasikeitimu. Tyrimo metodas – teisės aktų analizė ir sisteminimas, lyginamoji analizė. Teisės aktai reglamentuojantys 2016 metų įmonių finansinę atskaitomybę Įgyvendinant 2013 m. birţelio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/34/ES, nuo 2015 m. geguţės 14 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas (toliau – ĮFAĮ), pagal kurį rengiamas įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys. Naujos įstatymo nuostatos taikomos rengiant 2016 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir metinį pranešimą. Naujos redakcijos įstatyme nustatytos 4 įmonių kategorijos (ţr. 1 lentelė), pagal kurias atskiroms įmonių kategorijoms sudaromi finansinių ataskaitų rinkiniai. 1 lentelė Įmonių kategorijos ir finansinės ataskaitos (šaltinis: sudaryta autorių, pagal ĮFAĮ, 2015). Kategorijų pavadinimai ir skirstymo kriterijai Labai maţos įmonės Maţos įmonės Vidutinės įmonės Didelės įmonės Balanse nurodyto turto vertė, Eur 350 000 4 000 000 20 000 000 > 20 000 000 Pardavimo grynosios pajamos 700 000 8 000 000 40 000 000 > 40 000 000 6 per ataskaitinius finansinius metus Vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus 10 darbuotojų 50 darbuotojų 250 darbuotojų > 250 darbuotojų Finansinės ataskaitos Trumpas balansas, trumpa pelno (nuostolių) atskaita Sutrumpintas balansas, pelno (nuostolių) atskaita, aiškinamasis raštas. Balansas, pelno (nuostolių) atskaita, aiškinamasis raštas su papildomais reikalavimais, metinis pranešimas. Balansas, pelno (nuostolių) atskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, pinigų srautų ataskaita, aiškinamasis raštas su papildomais reikalavimais, metinis pranešimas, mokėjimų valdţios institucijoms ataskaita. Skirstant įmones pagal pateiktus kriterijus, siekiama palengvinti tarpvalstybines investicijas ir padidinti finansinių ataskaitų ir pranešimų palyginamumą Europos Sąjungos mastu. Privaloma atkreipti dėmesį, kad pasirenkant, kurį finansinių ataskaitų rinkinį sudaryti 2016 metais, įmonės turi atsiţvelgti tik į 2016 m. gruodţio 31 d. buvusius faktinius duomenis. 2017 metais įmonės turėtų rengti tokios pat formos finansinių ataskaitų rinkinį, kurį pasirinks sudaryti 2016 metais, o keisti galės tik 2018 metais. Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo verslo apskaitos standartų (toliau – VAS) pakeitimai, pagal kuriuos atnaujintos ir pakeistos įmonių finansinių ataskaitų formos, jų sudedamosios dalys ir joms taikomi reikalavimai. Pelno (nuostolių) ataskaitos pokyčiai Pagal naująją 3-ojo VAS „Pelno (nuostolių) ataskaita“ redakciją patvirtintos dvi pelno (nuostolių) ataskaitos formos: pelno (nuostolių) ataskaita, skirta visoms įmonėms, išskyrus labai maţas ir trumpa pelno (nuostolių) ataskaita, skirta labai maţoms įmonėms. Standarte nurodyta, kad nustatytos pelno (nuostolių) ataskaitos formos ir jose pateikti straipsniai yra privalomi, kai teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka finansinės ataskaitos skelbiamos viešai Juridinių asmenų registre. Pelno (nuostolių) ataskaita, kurią privalo rengti visos įmonės, išskyrus pačias maţiausias, turinčias teisę sudaryti trumpą jos formą, skiriasi nuo iki šiol rengtos pelno (nuostolių) ataskaitos. Ataskaitoje, kaip ir iki šiol, pajamos ir sąnaudos grupuotos pagal įmonės veiklas: pagrindinę veiklą, kitą veiklą bei finansinę ir investicinę veiklas. 2015 m. gruodţio 31 d. ir 2016 m. sausio 1 d. galiojančių pelno (nuostolių) ataskaitos formų palyginimas parodytas 2 lentelėje. 2 lentelė 2015-12-31 ir 2016-01-01 galiojančių pelno (nuostolių) ataskaitos formų palyginimas. (šaltinis: sudaryta autorių, pagal 3 VAS, 2016). Iki 2015 m. gruodţio 31 d. Nuo 2016 m. sausio 1 d. I. Pardavimo pajamos; II. Pardavimo savikaina; III. Bendrasis pelnas (nuostoliai); IV. Veiklos sąnaudos IV.1 Pardavimo; IV.2 Bendrosios ir administracinės sąnaudos; V. Tipinės veiklos pelnas (nuostoliai); VI. Kita veikla; VI.1 Pajamos; VI.2 Sąnaudos; VII. Finansinė ir investicinė veikla; VII. Pajamos; VII.2 Sąnaudos; VIII. Įprastinės veiklos pelnas (nuostoliai); IX. Pagautė; X. Netekimai; XI. Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą. XII. Pelno mokestis; XIII. Grynasis pelnas (nuostoliai). 1. Pardavimo pajamos; 2. Pardavimo savikaina; 3. Biologinio turto tikrosios vertės pokytis; 4. Bendrasis pelnas (nuostoliai); 5. Pardavimo sąnaudos; 6. Bendrosios ir administracinės sąnaudos; 7. Kitos veiklos rezultatai; 8. Investicijų į patronuojančiosios, patronuojamųjų ir asocijuotųjų įmonių akcijas pajamos; 9. Kitų ilgalaikių investicijų ir paskolų pajamos; 10. Kitos palūkanų ir panašios pajamos; 11. Finansinio turto ir trumpalaikių investicijų vertės sumaţėjimas; 12. Palūkanų ir kitos panašios sąnaudos; 13. Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą; 14. Pelno mokestis; 15. Grynasis pelnas (nuostoliai). 7 Pelno (nuostolių) ataskaitoje, galiojančioje nuo 2016 m. sausio 1 d., atsirado straipsnis Biologinio turto tikrosios vertės pokytis. Šis ataskaitos straipsnis skirtas tik ţemės ūkio veiklą vykdančioms įmonėms. Minėtas straipsnis atsirado dėl to, kad buvo atsisakyta specializuotos formos, skirtos ţemės ūkio bendrovėms. 3-ajame VAS „Pelno (nuostolių) ataskaita“ pateikta pelno (nuostolių) ataskaitos forma daug platesnė, nes detalizuota finansinė ir investicinė veikla. Finansinės ir investicinės veiklos pajamoms bei sąnaudoms parodyti naujojoje pelno (nuostolių) ataskaitoje skirti penki straipsniai. Šis pasikeitimas svarbus ne tik pildant 2016 m. duomenis, bet ir lyginamosios informacijos skiltyje, nurodant 2015 m. atitinkamas pajamas bei sąnaudas. Jas taip pat būtina išskaidyti į naujas eilutes. Viena tokio finansinės ir investicinės veiklos detalizavimo prieţasčių – siekis atskirai parodyti su patronuojamosiomis (dukterinėmis) ir asocijuotosiomis įmonėmis susijusias pajamas bei sąnaudas. Straipsnyje Kitų ilgalaikių investicijų ir paskolų pajamos parodomos pajamos iš kitų investicijų ir suteiktų paskolų, kurios yra ilgalaikio turto dalis, atskirai nurodant pajamas, gautas iš susijusių įmonių. Šiame straipsnyje parodomos ir ilgalaikių paskolų palūkanos bei ilgalaikių investicijų perleidimo pelnas. Straipsnyje Kitos palūkanos ir panašios pajamos parodomos kitos gautinos palūkanos ir panašios pajamos, atskirai nurodant pajamas, gautas iš susijusių įmonių. Šiame straipsnyje parodoma trumpalaikių paskolų palūkanos ir trumpalaikių investicijų perleidimo pelnas. Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos sugrupuotos į du straipsnius: ● Finansinio turto ir trumpalaikių investicijų vertės sumažėjimas. Šiame straipsnyje parodoma finansinio turto ir investicijų, kurios laikomos trumpalaikiu turtu, vertės koregavimas; ● Palūkanų ir kitos panašios sąnaudos. Šiame straipsnyje parodomos įmonės finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos, išskyrus finansinio turto ir tikrosios vertės sumaţėjimo sąnaudas. Šiame straipsnyje nerodomos baudos ir delspinigiai, uţ netinkamą sutarčių vykdymą ar netinkamą produkcijos kokybę. Naujoje pelno (nuostolių) ataskaitos formoje neliko Pagautės ir Netekimų straipsnių. Tačiau jeigu įmonė 2015 m. buvo įrašiusi kokią nors sumą į netekimų eilutę, 2016 m. ataskaitos lyginamosios informacijos skiltyje šią sumą turės perkelti į bendrųjų ir administracinių sąnaudų eilutę. Naujoje pelno (nuostolių) ataskaitos formoje neliko daugelio rezultatinių eilučių. Panaikinus Veiklos sąnaudų eilutę, reikės atskirai parodyti bendrąsias ir administracines sąnaudas bei Pardavimo sąnaudas. Taip pat panaikintos eilutės Tipinės veiklos pelnas (nuostoliai) ir Įprastinės veiklos pelnas (nuostoliai). Neliko ir eilutės, skirtos finansinės ir investicinės veiklos bendram rezultatui nurodyti. Kitos veiklos rezultatas rodomas tik vienoje eilutėje, nedetalizuojant jos duomenų į pajamas ir sąnaudas. 3-ajame VAS „Pelno (nuostolių) ataskaita“ nurodyta, kad įmonės savo nuoţiūra negali keisti nustatytų pelno (nuostolių) ataskaitos formų, įrašyti kitokius straipsnių pavadinimus, įterpti naujus ar išbraukti esamus straipsnius, juos pergrupuoti net ir tuo atveju, kai juose nurodytos sumos lygios nuliui. Pelno (nuostolių) ataskaitos formose privalomų straipsnių sumas galima išskaidyti į smulkesnes sudėtines dalis ir parodyti atskirose eilutėse tik tuo atveju, jei yra šios dvi sąlygos: 1) to reikia dėl įmonės veiklos specifikos; 2) būtina norint pateikti tikrą ir teisingą informaciją apie įmonės veiklos rezultatus. Trumpa pelno (nuostolių) ataskaita, kurią pasirenka labai maţos įmonės pasiţymi dviem bruoţais:  gerokai maţiau informacijos, lyginant su pelno (nuostolių) ataskaitos forma;  labiausiai pakito, lyginant su ankstesniu standartu (ţr. 3 lentelė). 3 lentelė 2015 m. gruodţio 31 d. ir 2016 m. sausio 1 d. trumpos pelno (nuostolių) ataskaitos formų palyginimas (šaltinis: sudaryta autorių, pagal 3 VAS, 2016). Trumpoje pelno (nuostolių) ataskaitoje, galiojančioje iki 2015 m. gruodţio 31 d., visos pajamos ir sąnaudos buvo grupuojamos pagal pagrindinę veiklą, kitą veiklą bei finansinę ir investicinę veiklas. Nuo 2016 m. sausio 1 d. trumpoje pelno (nuostolių) ataskaitos formoje pajamos ir sąnaudos grupuojamos pagal pobūdį, pavyzdţiui, darbo uţmokesčio sąnaudos, nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos. Daugiausiai neaiškumu kylą, ką įrašyti į 3 ataskaitos eilutę Įsigytos atsargos ir sunaudoti ištekliai bei į 4 eilutę Atsargų Iki 2015 m. gruodţio 31 d. Nuo 2016 m. sausio 1 d. I. Pardavimo pajamos II. Pardavimo savikaina III. Bendrasis pelnas (nuostoliai) IV. Veiklos sąnaudos V. Tipinės veiklos pelnas (nuostoliai) VI. Kita veikla VII. Finansinė ir investicinė veikla VIII. Įprastinės veiklos pelnas (nuostoliai) IX. Pagautė X. Netekimai XI. Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą XII. Pelno mokestis XIII. Grynasis pelnas (nuostoliai) 1. Pardavimo pajamos; 2. Kitos pajamos; 3. Įsigytos atsargos ir sunaudoti ištekliai; 4. Atsargų likučio pokytis; 5. Su darbo santykiais susijusios sąnaudos; 6. Nusidėvėjimas, amortizacija ir turto vertės sumaţėjimas; 7. Kitos sąnaudos; 8. Pelno mokestis; 9. Grynasis pelnas (nuostoliai). 8 likučio pokytis. Šių eilučių bendra suma turėtų reikšti parduotų prekių savikainos rodiklį, papildytą veiklos sąnaudomis. Straipsnyje Įsigytos atsargos ir sunaudoti ištekliai parodoma įsigytų atsargų savikaina ir įmonės veiklą uţtikrinančių materialinių išteklių sąnaudos. Įmonės savo apskaitos politikoje turi numatyti, kokias sąnaudas priskiria su gaminama produkcija, parduodamomis prekėmis ar teikiamomis paslaugomis susijusioms sąnaudoms. To nepadarius, visos sąnaudos, nesusijusios su gaminama produkcija, parduodamomis prekėmis ar teikiamomis paslaugomis, parodomos straipsnyje Kitos sąnaudos. Straipsnyje Atsargų likučio pokytis parodoma atsargų likučio pokytis apskaičiuojamas iš atsargų likučio laikotarpio pabaigoje, atimant atsargų likutį laikotarpio pradţioje. Jei atsargų likutis ataskaitinį laikotarpį padidėjo, pokytis šiame straipsnyje įrašomas kaip teigiamas dydis. Jei atsargų likutis sumaţėja, pokyčio suma įrašoma neigiamu skaičiumi arba skliaudţiama. Šiame straipsnyje, įrašius pokyčio sumą, iš visų nupirktų atsargų vertės, įrašytos Įsigytos atsargos ir sunaudoti ištekliai, eliminuojama ta jų dalis, kuri nebuvo parduota ar sunaudota gaminant produkciją ir dėl to negali būti pripaţinta sąnaudomis. Sudarant 2016 metų finansines ataskaitas, svarbu prisiminti, kad jose ir lyginamoji informacija turi būti sugrupuota pagal naujas eilutes. Labai maţoms įmonėms nereikia rengti nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos, metinio pranešimo ir aiškinamojo rašto. Tačiau prieš pradedant pildyti trumpą pelno (nuostolių) ataskaitą, geriau susipaţinti su pačiomis ataskaitomis ir įvertinti kitus informacinius poreikius, pvz., kredito įstaigos ir verslo partneriai gali reikalauti išsamesnių finansinių ataskaitų. Įmonės, pasirinkusios rengti labai maţų įmonių finansinių ataskaitų rinkinį, papildomai turės rengti išsamią pelno (nuostolių) ataskaitos formą, detalizuojant pajamas ir sąnaudas. Be to, labai maţų įmonių finansinių ataskaitų rinkinys netinka įmonių grupę sudarančioms įmonėms, kurioms privaloma konsoliduota atskaitomybė, nes duomenų konsolidavimui vis tiek teks rengti išsamias finansines ataskaitas. Svarbu ţinoti, kad sąnaudos pelno (nuostolių) ataskaitoje nuo šiol rašomos su minuso ţenklu arba apskliaudţiant. Iki šiol tokia tvarka buvo taikoma tik pildant rezultatines eilutes, pavyzdţiui, Kita veikla, jeigu jose tekdavo įrašyti patirtą nuostolį. Pavyzdţiui, eilutėje Pelno mokestis įrašyta neigiama suma reikš įprastines pelno mokesčio sąnaudas, o teigiama suma – minusinį pelno mokestį, kuris gali susidaryti, pavyzdţiui, taisant ankstesnių metų klaidas (kai ankstesniais metais buvo apskaičiuota per daug pelno mokesčio) arba pripaţįstant atidėtojo pelno mokesčio turtą. Apibendrinant galima teigti, kad pagal naująją 3-ojo VAS „Pelno (nuostolių) ataskaita“ redakciją patvirtintos dvi pelno (nuostolių) ataskaitos formos: pelno (nuostolių) ataskaita, skirta visoms įmonėms, išskyrus labai maţas ir trumpa pelno (nuostolių) ataskaita, skirta labai maţoms įmonėms. Pelno (nuostolių) ataskaitoje, skirtoje visoms įmonėms, išskyrus labai maţas, pateikiama detalesnė informacija apie finansinės ir investicinės veiklos pajamas ir sąnaudas. Trumpoje pelno (nuostolių) ataskaitoje sąnaudos skirstomos pagal jų pobūdį. Kitų finansinių ataskaitų ypatumai Šiame skyriuje aptarta balanso, pinigų srautų ataskaitos, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos ir aiškinamojo rašto ypatumai. Balansas. 2-asis VAS „Balansas“ nustato balanso sudarymo tvarką ir formas, išskyrus konsoliduotuosius ir kai kurių specialiųjų sričių įmonių balansus, kurių formos pateiktos tų įmonių apskaitai skirtuose standartuose. LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme nurodytos trys balanso formos:  trumpa balanso forma, kurią rengia maţos įmonės;  sutrumpinta balanso forma, kurią rengia labai maţos įmonės;  balanso forma, kurią rengia vidutinės ir didelės įmonės. Nuo 2016 metų sausio 1 d. balanso formos nėra pavyzdinės – pačios formos ir jose pateikti straipsniai yra privalomi, įmonės savo nuoţiūra negali keisti nustatytų balanso formų. Visos trys balanso formos papildytos naujais straipsniais: 1. Ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos; 2. Sukauptos sąnaudos ir ateinančių laikotarpių pajamos. Vidutinėms ir didelėms įmonėms skirtoje balanso formoje labiau detalizuotas finansinis turtas, siekiant gauti kuo daugiau bei tikslesnės informacijos apie patronuojamąsias (dukterinėmis) ir asocijuotąsias įmones. Atidėjiniai balanse nebesiejami su ilgalaikiais įsipareigojimais, o pateikiami atskirai. Trumpa balanso forma maţai kuo skiriasi nuo išsamesnio jo varianto, kai kuriose balanso dalyse keletas savarankiškų straipsnių sujungti į vieną bendrą, taip prarandant detalesnę informaciją. Pavyzdţiui, ilgalaikis turtas trumpame balanse skirstomas tik į materialųjį ir kitą ilgalaikį turtą. Jeigu ateityje įmonei teks parengti išsamesnę balanso formą, tai bus nesudėtinga, nes buhalterinės apskaitos sąskaitose vis tiek kaupiama kur kas detalesnė informacija. Pagal LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 22 straipsnį numatyta, kad labai maţos įmonės po balansu papildomai turi pateikti tam tikrą informaciją, jei įmonė turėjo tam tikrų sandorių:  balanse neparodytų finansinių pasiţadėjimų, garantijų, neapibrėţtųjų įsipareigojimų;  visus pasiţadėjimus, susijusius su pensijomis, pagal ilgalaikio atlygio planus; 9  įmonės vadovui, valdymo ir prieţiūros organų nariams išmokėtų avansų ir suteiktų paskolų sumas. Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita. Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje (toliau – NKPA) teiktinos informacijos reikalavimus ir šios ataskaitos formas nustato 4-asis VAS „Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita“. Šiame standarte nustatytos nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos formos ir jose pateikti straipsniai yra privalomi. Nustatytos formos NKPA turi rengti ir ţemės ūkio įmonės, nes šioms įmonėms atskiros ataskaitos formos nėra. Pinigų srautų ataskaita. Pinigų srautų ataskaitos reikalavimus ir šios ataskaitos formas nustato 5-asis VAS „Pinigų srautų ataskaita“. Šio standarto formos nuo 2016 m. sausio 1 d. ir jose pateikti straipsniai yra privalomi. Labai maţos ir maţos įmonės pinigų srautų ataskaitos rengti neprivalės, tačiau, savo nuoţiūra pasirinkusios rengti pinigų srautų ataskaitą, ją turės sudaryti pagal patvirtintas pinigų srautų ataskaitos formas. Atsiţvelgiant į pasikeitusias balanso formos eilutes, pasikeitė ir netiesioginiu būdu sudaromos pinigų srautų ataskaitos formos eilutės. Pinigų srautų ataskaita sudaroma netiesioginiu būdu papildyta nauja eilute Atidėtojo pelno mokesčio turto sumažėjimas (padidėjimas)“. Aiškinamasis raštas. Aiškinamojo rašto reikalavimus nustato 6-asis VAS „Aiškinamasis raštas“. Aiškinamojo rašto neprivalės rengti tik labai maţos įmonės, bet po balansu privalo atskleisti papildomą informaciją. Maţos įmonės sudaro aiškinamąjį raštą pagal senus reikalavimus, o vidutinės ir didelės įmonės sudaro aiškinamąjį raštą su papildomais reikalavimais (ţr. 4 lentelė). 4 lentelė Aiškinamojo rašto papildomi reikalavimai nuo 2016 m. sausio 1 d. (šaltinis: sudaryta autorių, pagal 6 VAS, 2015). Labai maţos įmonės Maţos įmonės Vidutinės įmonės Didelės įmonės Aiškinamojo rašto neprivalo rengti, bet jei pasirinks rengti maţų įmonių finansinių ataskaitų rinkinį, tuomet turės taikyti tokius pačius informacijos pateikimo aiškinamajame rašte reikalavimus kaip ir maţos įmonės. Informacijos pateikimas aiškinamajame rašte reikalavimai maţoms įmonėms tokie pat, kaip ir visoms įmonėms, bet privalo pateikti papildomą informaciją aiškinamajame rašte: visų įmonės įsigytų ir turimų bei per ataskaitinį laikotarpį įsigytų ir perleistų savų akcijų skaičių, jų nominaliąją vertę, įstatinio kapitalo dalį, kurią tos akcijos sudaro, savų akcijų apmokėjimą, jei jos įsigyjamos ar perleidţiamos uţ uţmokestį, ir įsigijimo per ataskaitinį laikotarpį prieţastis. Vidutinės įmonės taiko visoms įmonėms skirtus informacijos atskleidimo reikalavimus ir papildomus vidutinėms įmonėms taikomus informacijos atskleidimo reikalavimus, tai yra finansinėse ataskaitose neparodytus įmonės sandorius ir įvykius, pretenzijas įmonei ir įmonės teisių apribojimus, jei tokių yra. Didelės ir viešojo intereso įmonės taiko tokius pačius informacijos atskleidimo reikalavimus kaip ir vidutinės įmonės, tačiau jos papildomai turi atskleisti: informaciją apie paslaugų ir prekių pardavimo pajamų sumas, sugrupuotas pagal veiklos rūšis ir geografines rinkas; su audito įmonių teikiamomis paslaugomis susijusias sąnaudas. Kartu su metinėmis finansinėmis ataskaitomis įmonės turi parengti ir metinį pranešimą. Metinis pranešimas yra metinis finansines ataskaitas papildanti ataskaita. Akcinės bendrovės ir uţdarosios akcinės bendrovės metiniame pranešime turi pateikti informaciją apie įmonės veiklą, plėtrą, rizikas ir pan. Listinguojamos įmonės metiniame pranešime privalo pateikti informaciją ne tik apie įmonės veiklą, plėtrą, rizikas, bet ir apie bendrovių valdymą. Apibendrinant galima teigti, kad balansas, pinigų srautų ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, aiškinamasis raštas ir metinis pranešimas turi būti rengiami laikantis ĮFAĮ nustatytų kriterijų ir VAS nustatytų finansinių ataskaitų pildymo reikalavimų. Verslo apskaitos standartuose patvirtintos finansinės ataskaitos ir jose pateikti straipsniai yra privalomi. Pagal ĮFAĮ nustatytus kriterijus, didėjant įmonės finansiniams rodikliams, didėja informacijos atskleidimo finansinėse ataskaitose reikalavimai. Išvados 1. Įgyvendinant 2013 m. birţelio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/34/ES, nuo 2015 m. geguţės 14 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas, pagal kurį rengiamas 2016 metų ir vėlesnių finansinių metų įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys. Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo Verslo apskaitos standartų redakcijos, pagal kurias atnaujintos ir pakeistos įmonių finansinių ataskaitų formos, jų sudedamosios dalys ir joms taikomi reikalavimai. 2. Pagal naująją 3-ojo VAS redakciją patvirtintos dvi pelno (nuostolių) ataskaitos formos: pelno (nuostolių) ataskaita, skirta visoms įmonėms, išskyrus labai maţas, ir trumpa pelno (nuostolių) ataskaita, skirta labai maţoms įmonėms. Pelno (nuostolių) ataskaitoje, skirtoje visoms įmonėms, išskyrus labai maţas, pateikiama detalesnė informacija apie finansinės ir investicinės veiklos pajamas bei sąnaudas. Trumpoje pelno (nuostolių) ataskaitoje sąnaudos skirstomos pagal jų pobūdį. Standarte nustatytos pelno (nuostolių) 10 ataskaitos formos ir jose pateikti straipsniai yra privalomi, kai teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka finansinės ataskaitos viešai skelbiamos Juridinių asmenų registre. 3. Balansas, pinigų srautų ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita ir aiškinamasis raštas turi būti rengiami laikantis ĮFAĮ ir VAS nustatytų finansinių ataskaitų pildymo reikalavimų. Verslo apskaitos standartuose nustatyti finansinių ataskaitų rinkiniai ir jose pateikti straipsniai yra privalomi. Pagal ĮFAĮ nustatytus kriterijus, didėjant įmonės finansiniams rodikliams, didėja informacijos atskleidimo finansinėse ataskaitose reikalavimai. Literatūra 1. Buhalteriams aktualios 2017 metų naujovės: apskaita ir atskaitomybė, mokesčiai, teisė, 49-asis seminaras,dalijamoji medţiaga (2017). Vilnius. Pačiolis. 2. 2016 Įmonės metinė atskaitomybė. Finansinės ataskaitos:sudarymas,tvirtinimas ir skelbimas (2016). Vilnius. Pačiolis 3. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas, [ţiūrėta 2017-03-21]. Prieiga per internetą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/883083f0046f11e588da8908dfa91cac 4. 2-asis verslo apskaitos standartas „Balansas“, [ţiūrėta 2017-03-25]. Prieiga per internetą: https://www.e- tar.lt/portal/lt/legalAct/f6b0374013ff11e58569be21ff080a8c 5. 3-asis verslo apskaitos standartas „Pelno (nuostolių) ataskaita“, [ţiūrėta 2017-03-22]. Prieiga per internetą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/2fb0fbd0140811e58569be21ff080a8c/gLjHtOCKxM 6. 4-asis verslo apskaitos standartas „Nuosavo kapitalo pokyčių atskaita“, [ţiūrėta 2017-03-28]. Prieiga per internetą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/521740e005c511e588da8908dfa91cac 7. 5–asis verslo apkaitos standartas „Pinigų srautų ataskaita”, [ţiūrėta 2017-03-28]. Prieiga per internetą: https://www.e- tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.21BF1AEC75EE/kCMHgrOwkq 8. 6–asis verslo apskaitos standartas “Aiškinamasis raštas”, [ţiūrėta 2017-03-30]. Prieiga per internetą: https://www.e- tar.lt/mobile/legalAct.html?documentId=TAR.91EA1CCCD3DA Summary FEATURES OF FINANCIAL STATEMENTS OF 2016 This article analyzes relevant information, related to the new EU directives, regulation of the accounting and accountability, implementation of the provisions in Lithuania. After taking effect of the new financial statements in the Republic of Lithuania, many companies have changed the financial reporting procedures. The article reviews business categories, financial statements of composition, changes of relevant profit (loss), challenges of balance sheets that may encounter a company, handling accounting and the preparation of these financial statements. Keywords: profit (loss) report, balance sheet, cash flow report, report of changes of equity capital, explanatory note. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/883083f0046f11e588da8908dfa91cac https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/f6b0374013ff11e58569be21ff080a8c https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/f6b0374013ff11e58569be21ff080a8c https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/2fb0fbd0140811e58569be21ff080a8c/gLjHtOCKxM https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/521740e005c511e588da8908dfa91cac https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.21BF1AEC75EE/kCMHgrOwkq https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.21BF1AEC75EE/kCMHgrOwkq https://www.e-tar.lt/mobile/legalAct.html?documentId=TAR.91EA1CCCD3DA https://www.e-tar.lt/mobile/legalAct.html?documentId=TAR.91EA1CCCD3DA 11 FINANSINIŲ METŲ PABAIGOS PROCEDŪROS: INVENTORIZACIJA Evelina Ţindulytė, Gintarė Nicinovaitė, darbo vadovės Jevgenija Česnauskė, Angelė Vizgaitytė Kauno kolegija Anotacija Ataskaitiniams metams pasibaigus, įmonės turi parengti metinę finansinę atskaitomybę ir joje pateikti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną. Prieš sudarant finansines ataskaitas, įmonėse turi būti atliktos įvairios finansinių metų pabaigos procedūros. Metinėse finansinėse ataskaitose pateikti duomenys turi būti pagrįsti turto ir įsipareigojimų inventorizacijų duomenimis. Inventorizavimas – svarbus visoms finansines ataskaitas sudarančioms ir jų nesudarančioms įmonėms. Inventorizacijos metu įvertinamas faktinis turto ir skolų buvimas, patikrinama, ar turtas tinkamai saugomas. Straipsnyje apţvelgiamos finansinių metų pabaigos procedūros, nagrinėjamos LR Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1070 patvirtintos Inventorizacijos taisyklės, kurių privalu laikytis inventorizacijos metu. Straipsnyje aprašomas inventorizacijos rezultatų įforminimas ir atsargų, daţniausiai kintančio turto, registravimas apskaitoje. Raktiniai ţodţiai: inventorizacija, įforminimas, taisyklės, trūkumas, perteklius. Įvadas Temos aktualumas. Kiekviena įmonė vykdo tam tikrą veiklą ir ją plėtoja tam, kad gautų kiek galima didesnės ekonominės naudos. Todėl tvarkant įmonės apskaitą ataskaitinio laikotarpio pabaigoje yra labai svarbu patikslinti duomenis apie įmonės turimą turtą bei jo pasikeitimus, taip pat apie uţdirbtas pajamas ir jas uţdirbant patirtas sąnaudas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Tai atlikti galima vykdant finansinių metų pabaigos procedūras. Viena iš svarbiausių šių procedūrų – inventorizacija. Jos svarba yra išskiriama todėl, kad tai kartu ir įmonės vidaus kontrolės priemonė. Ją atliekant, nustatomos buhalterinės apskaitos klaidos, patikrinama, ar turtas tinkamai saugomas. Iš dalies inventorizacija – turto grobstymo prevencijos priemonė. Darbuotojai, ţinodami apie laukiamą patikrinimą, labiau susilaiko nuo turto grobstymo, drausmingiau naudojasi turtu, stengiasi jo negadinti. Tyrimo tikslas – aptarti finansinių metų pabaigos procedūras ir išanalizuoti inventorizacijos reglamentavimą. Tyrimo uždaviniai: 1) Apţvelgti finansinių metų pabaigos procedūras; 2) Aptarti inventorizacijos teikiamą naudą įmonei; 3) Išnagrinėti inventorizacijos atlikimo tvarką; 4) Uţregistruoti inventorizacijos rezultatus apskaitoje. Tyrimo objektas – finansinių metų pabaigos procedūros ir inventorizacijos atlikimo tvarka. Taikomi metodai: literatūros šaltinių teorinė analizė, informacijos šaltinių analizė, grafinis vaizdavimas. Finansinių metų pabaigos procedūros ir jų svarba Kiekvienos įmonės veiklą sudaro daug ūkinių įvykių, kurie daro poveikį veiklos rezultatams ar įmonės turtui bei nuosavybei. Pateikta informacija finansinėse ataskaitose apie įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas turi būti patikima ir teisinga, pagal šią informaciją bus vertinama įmonės finansinė būklė ir ateities perspektyvos. Finansinių metų pabaiga įmonėje yra vieno etapo uţbaigimas ir pasirengimas kitam. Todėl metų pabaiga yra pats geriausias laikas perţiūrėti apskaitos politiką, pirminius dokumentus, taisyti klaidas, perţiūrėti sąskaitų planą, papildyti jį, daryti koreguojančius įrašus, inventorizuoti visų sąskaitų likučius bei uţdaryti pajamų ir sąnaudų sąskaitas. Ataskaitiniams metams pasibaigus, įmonės turi parengti metinę finansinę atskaitomybę ir joje pateikti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną. Pagal LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 16 straipsnį, iki finansinių ataskaitų sudarymo į apskaitą turi būti įtrauktos visos įmonės finansinių metų ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai. Finansinė atskaitomybė turi būti sudaroma pagal finansinių metų paskutinės dienos duomenis, vadovaujantis periodiškumo principu. Vėliau atliktos ūkinės operacijos ir atsitikę ūkiniai įvykiai įtraukiami į apskaitą ir atspindimi kito ataskaitinio laikotarpio finansinėje atskaitomybėje. Prieš sudarant finansines ataskaitas, įmonėse turi būti atliekami tam tikri parengiamieji darbai, tam, kad finansinėse ataskaitose pateikta informacija būtų patikima ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas. 3 . LENTELĖ 12 Pasibaigus finansiniams metams, įmonių buhalterijose yra atliekami tam tikri darbai – finansinių metų pabaigos procedūros (ţr. 1 pav.). 1 pav. Finansinių metų pabaigos procedūros (sudaryta autorių, pagal UAB „Pačiolis“ leidinį, 2016, 4 p.) 1. Apskaitos politikos peržvalga – prieš pradedant rengti finansines ataskaitas, reikia perţiūrėti įmonės apskaitos politiką, įvertinti, ar per praėjusius finansinius metus įmonės apskaitos politika nesikeitė, galbūt neatsirado būtinybė ją keisti ar patikslinti. 2. Sąskaitų plano peržvalga, papildymas – sąskaitų planas yra sudėtinė apskaitos politikos dalis, todėl, pasak G. Kalčinsko ( 2010, 322 p.), ataskaitinių metų pabaigoje taip pat naudinga perţiūrėti ir sąskaitų planą. 3. Inventorizacija – atlikti kasmetinę turto inventorizaciją privalo visos įmonės, rengiančios finansines ataskaitas. Pagal LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 16 straipsnį, metinėse finansinėse ataskaitose pateikti duomenys turi būti pagrįsti turto ir įsipareigojimų inventorizacijų duomenimis. 4. Aptiktų klaidų taisymas – kaip ir kiekviename darbe gali pasitaikyti klaidų, buhalterija ne išimtis, tik labai svarbu jas rasti ir ištaisyti. Klaidų taisymo būdus reglamentuoja LR Buhalterinės apskaitos įstatymas bei 7-asis verslo apskaitos standartas. 5. Ūkinių operacijų vykdymo patvarkomųjų dokumentų peržvalga – finansinių metų pabaigoje svarbu atlikti ūkinių operacijų vykdymo patvarkomųjų dokumentų perţvalgą, norint įsitikinti, ar yra visi privalomi rekvizitai, ar laikomasi valdţios nustatytų reikalavimų, ar visos ūkinės operacijos yra dokumentuotos. Šiems dokumentams priskirtini įvairūs planai, įsakymai, sutartys ir kt. 6. Pateisinamųjų dokumentų peržvalga – atliekant šią perţvalgą, svarbu patikrinti, ar buhalteriniai dokumentai parengti laikantis LR buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų norminių aktų reikalavimų. Norint suţinoti, ar visi ūkiniai faktai buvo tinkamai dokumentuoti, reikėtų pasinaudoti „transavimo“ procedūra. Šios procedūros esmė ta, kad, parinkus kurį nors įrašą buhalterinėse sąskaitose, patikrinama visa jo „istorija“. Praktikoje neišvengiamai pasitaiko ūkinių faktų, kurie dėl kokių nors prieţasčių negali būti tinkamai dokumentuoti. Tokiais atvejais turi būti surašomi įmonės vidaus parengiamieji dokumentai – buhalterinės paţymos. Tačiau labai svarbu, kad šios paţymos turėtų visus apskaitos dokumentams privalomus rekvizitus. 7. Koreguojančiųjų įrašų atlikimas – finansiniams metams pasibaigus, prieš parengiant finansines ataskaitas, buhalterinėje apskaitoje turi būti padaryta nemaţai koreguojančiųjų įrašų: ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudų, nematerialiojo ir finansinio turto bei įsipareigojimų amortizacijos sąnaudų apskaičiavimas, kaupimų pripaţinimas pajamomis ar sąnaudomis ir pan. Koreguojančiuosius įrašus lemia bendrieji apskaitos principai – periodiškumas bei palyginimas. Jais remiantis turi būti tvarkoma kiekvienos įmonės apskaita ir sudaromos finansinės ataskaitos. Didţiausią lyginamąją koreguojančiųjų įrašų dalį sudaro koregavimai, susiję su sąskaitų išmišrinimu – iš sąskaitų likučių eliminuojamos sumos, priskiriamos skirtingiems ataskaitiniams laikotarpiams. Finansinėse ataskaitose pateikiami duomenys bus tikslūs tik tada, jeigu nė viena koreguotina suma nebus pamiršta. Todėl rekomenduotina įmonės apskaitos politikoje išvardinti sąskaitas, būtinas perţiūrėti ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, ieškant koreguotinų likučių. 8. Poataskaitinių įvykių įvertinimas – pasibaigus finansiniams metams, svarbu įvertinti poataskaitinius įvykius, įvykusius iki metinių finansinių ataskaitų patvirtinimo. Poataskaitinių įvykių apskaitą reglamentuoja 19-as verslo apskaitos standartas: „Atidėjimai, neapibrėţtieji įsipareigojimai ir turtas bei poataskaitiniai įvykiai“. 9. Turto ir nuosavybės bei pajamų ir sąnaudų sąskaitų uždarymas – finansiniams metams pasibaigus, tam, kad skirtingų laikotarpių duomenys būtų priskirti atitinkamiems finansiniams metams, uţdaromos tiek pajamų ir sąnaudų, tiek turto ir nuosavybės sąskaitos. Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje uţdarius pajamų ir sąnaudų sąskaitas, išvedamas finansinių metų veiklos rezultatas – uţdirbtas pelnas ar patirtas nuostolis. Uţdarant turto ir nuosavybės sąskaitas, patikrinama, ar apskaitoje nėra klaidų – ar bendra turto suma lygi nuosavybės sumai, taip pat nustatomos sąskaitos su neįprastais likučiais – turto sąskaitos, turinčios kreditinius likučius, ar nuosavybės sąskaitos, turinčios debetinius likučius. Aptarėme finansinių metų pabaigos standartines buhalterines procedūras. Ţinoma, kiekvienoje įmonėje jos gali būti kitokios, tačiau viena procedūra – inventorizavimas – svarbi visoms, finansines ataskaitas sudarančioms ir jų nesudarančioms, įmonėms. Todėl plačiau nagrinėti pasirinkome būtent inventorizaciją. 1. Apskaitos politikos perţvalga 2. Sąskaitų plano perţvalga, papildymas 3. Inventorizacija 4. Apskaitoje uţregistruotų klaidų taisymas 5. Ūkinių operacijų vykdymo patvarkomųjų dokumentų perţvalga 6. Pateisinamųjų dokumentų perţvalga 7. Koreguojančiųjų įrašų atlikimas 8. Poataskaitinių įvykių įvertinimas 9. Turto ir nuosavybėss bei pajamų ir sąnaudų sąskaitų uţdarymas 13 Inventorizacijos esmė ir nauda LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme (2015) teigiama: „Inventorizacija – turto ir įsipareigojimų patikrinimas ir jų faktiškai rastų likučių palyginimas su buhalterinės apskaitos duomenimis.“ Pagal „Dabartinės lietuvių kalbos ţodyną“, inventorizacija yra apibūdinama kaip:  įmonės, įstaigos turto surašymas;  materialinių gėrybių, lėšų ir sąskaitų patikrinimas. Skirtingi autoriai inventorizacijos reikšmę įvardija vis kitaip, pavyzdţiui, apskaitos specialistė A. Laukaitienė inventorizaciją apibūdina kaip vieną iš įmonės vidaus kontrolės priemonių, per kurią nustatomos buhalterinės apskaitos klaidos, patikrinama, ar turtas tinkamai saugomas. Taigi, iš dalies inventorizacija – turto grobstymo prevencijos priemonė. Kiekvienoje įmonėje yra darbuotojų, linkusių pasisavinti įmonės turtą. Tačiau ţinodami apie laukiamą patikrinimą, tokie darbuotojai susilaikys nuo turto grobstymo. Be to, periodiškai atliekant inventorizaciją, darbuotojai drausmingiau naudojasi turtu, jo negadina. Anot B. Dovidaitės (2008) inventorizacija yra svarbi tiek kompiuterinėmis programomis, tiek nekompiuterizuotą apskaitą vedančioms įmonėms. Šiuolaikinės apskaitos programos pačios suskaičiuoja, kiek, kada ir kokių atsargų pirkėjai nupirks ir kiek jų reikia uţsakyti iš tiekėjų. Svarbiausia, kad į programą įvesti duomenys būtų teisingi, taip pat būtina periodiškai atlikti atsargų ir kito turto faktinį patikrinimą, kad programose įrašyti duomenys būtų kuo tikslesni. Informacijos patikimumas bei tikslumas taip pat svarbus ir įmonėse, kuriose apskaita nekompiuterizuota. Pildant popierinius registrus, apskaitos klaidų tikimybė yra daug didesnė, nei gaunant apskaitos informaciją, naudojant kompiuterines programas. Ranka perrašant duomenis, iš vieno registro į kitą ir apskaičiuojant likučius, gali įsivelti reikšmingų klaidų. Taigi, apibendrinant galime teigti, kad neatsiţvelgiant į apskaitos tvarkymo būdą, apskaitos duomenys turi būti tikslūs, o jų tikslumą patvirtina inventorizacijos rezultatai. Taigi, inventorizacija yra svarbi procedūra, kurios metu patikrinamas faktinis įmonės turto ir įsipareigojimų egzistavimas, yra nustatoma, ar kiekvienas turto objektas įregistruotas apskaitoje ir jeigu jo nėra, reikia išsiaiškinti prieţastis. Daţnai inventorizacija atliekama tik siekiant įgyvendinti teisės aktų reikalavimus, tačiau ji yra labai naudinga verslui. Verslo apskaitos standartai reikalauja kiekvienų finansinių metų pabaigoje, prieš sudarant finansines ataskaitas, įvertinti, ar nėra turto vertės sumaţėjimo poţymių. Šis reikalavimas taikomas visam įmonės turtui: materialiajam, nematerialiajam, finansiniam. Šiuo atveju daug naudos gali duoti inventorizacija, kurios metu patikrinama, ar turtas nėra sugadintas, pasenęs, nebenaudojamas, įvertinamos tolimesnės turto naudojimo perspektyvos ir pan. Inventorizacijos atlikimo tvarka Įmonės, išskyrus viešojo sektoriaus įstaigas, ne rečiau kaip kartą per metus, prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą, privalo atlikti inventorizaciją. Inventorizacijos organizavimo tvarka nurodyta LR Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarime Nr. 1070 „Dėl Inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“. Inventorizacija prasideda nuo įmonės vadovo įsakymo (ţr. 2 pav.). 2 pav. Inventorizacijos organizavimas (Sudaryta autorių, pagal Inventorizacijos taisykles) Taisyklėse nustatyta, kad inventorizacijai atlikti turi būti paskiriamas komisijos pirmininkas ir sudaroma inventorizacijos komisija. Paskirtas inventorizacijos komisijos pirmininkas privalo supaţindinti inventorizacijos komisijos narius su inventorizacijos atlikimo taisyklėmis ir tvarka. Taisyklėse nurodyta, jog inventorizacijos komisiją turi sudaryti ne maţiau kaip du asmenys. Įmonėje inventorizacijos komisija gali būti nesudaroma kai: Buhalterija Sutikrina inventorizacijos aprašus su apskaitos duomenimis. Inventorizacijos komisija Tikrina faktinę būklę, parengia ir perduoda buhalterijai inventorizacijos aprašus. Įmonės vadovas Išleidţia įstatymą dėl inventorizacijos sudarymo. 14  įmonėje yra ne daugiau kaip trys darbuotojai;  įmonės turtas yra uţsienio valstybėje. Tokiais atvejais inventorizaciją pavedama atlikti vienam asmeniui. Patikrinti ir suskaičiuoti visą įmonėje esantį turtą įmonės vadovo sprendimu ir nustatyta tvarka inventorizacijos komisijai gali padėti į komisiją neįtraukti įmonės darbuotojai ar inventorizavimo paslaugas teikiančios įmonės darbuotojai. Taisyklėse nustatyta, kad materialiai atsakingi ir atsakingi asmenys negali būti inventorizacijos komisijos nariai, išskyrus tuos atvejus, kai subjekte yra ne daugiau kaip penki darbuotojai ir (arba) kiti darbuotojai neturi galimybių tinkamai atlikti inventorizacijos (neturi leidimų būti atitinkamose teritorijose, neturi teisės susipaţinti su atitinkama informacija, būti greta turto ar dirbti su inventorizuojamu turtu ir kt.). Pagal taisyklių nuostatas, vyriausias buhalteris (ar jo pareigas atliekantis kitas asmuo) negali būti komisijos pirmininku. Jeigu įmonėje inventorizacijos komisija nesudaroma (nes joje dirba ne daugiau kaip trys darbuotojai), inventorizaciją atlikti gali būti pavesta ir vyriausiajam buhalteriui. Jeigu įmonės apskaitą tvarko specializuota įmonė arba samdomas individualią veiklą vykdantis buhalteris, jie taip pat gali būti įtraukti į komisijos sudėtį. Inventorizacijos komisija turi patikrinti: sutartis su materialiai atsakingais asmenimis, buhalterijos darbo organizavimą, organizuoja matavimo priemonių patikrą, gauna debitorinių ir kreditorinių skolų duomenis, atlieka kitus parengiamuosius darbus. Inventorizacijos taisyklėse yra grieţtai apibrėţta, kas turi būti nurodyta inventorizacijos aprašuose: turto buvimo vieta ir turto judėjimas inventorizacijos metu, materialiai atsakingi asmenys, sutartys (nuomos, panaudos, pasaugos ir pan.), pagal kurias turtas nėra subjekto nuosavybė, grupavimas pagal buhalterines sąskaitas ir inventorizacijos metu nustatomas netinkamo naudoti buvimo faktas. Inventorizuodama ilgalaikį materialųjį turtą ir atsargas, inventorizacijos komisija turi apţiūrėti ar nėra poţymių, kad turtas ir atsargos gali būti nuvertėjusios. Taisyklėse teigiama, jog rastas į buhalterinę apskaitą neįtrauktas turtas turi būti įvertinamas rinkos kaina arba fiksuojamas faktas, kad rinkos kainos nustatyti negalima. Inventorizuojant atsargų ir pinigų kasoje likučius būtinai privalo dalyvauti materialiai atsakingi asmenys. Jie turi raštu patvirtinti, kad visi turto gavimo, nurašymo, išdavimo dokumentai atiduoti buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui. Jeigu sandėliuose ar kitose uţdarose patalpose inventorizacija nebaigiama per vieną dieną, komisija privalo patalpas uţantspauduoti ar kitaip jas apsaugoti su patalpose paliktais turto inventorizacijos aprašais. Taisyklėse nurodoma, jog, inventorizuojant nematerialųjį, finansinį turtą ir finansinius įsipareigojimus, reikia tikrinti faktinius jų įsigijimo dokumentus, licencijų sutartis ir faktiškai naudojamą kiekį. Taisyklėse taip pat nurodyta, jog, inventorizuojant gautinas ir mokėtinas sumas, turi būti sudaromi skolų suderinimo aktai, kuriais sutikrinami buhalterinėje apskaitoje uţregistruoti duomenys su gautinų ir mokėtinų sumų likučiais. Buhalterija, gavusi inventorizacijos aprašus, sutikrina su apskaitos duomenimis, nustačius neatitikimus, tikslina apskaitos duomenis, prireikus sudaro sutikrinimo ţiniaraščius ir perduoda juos kartu su inventorizacijos aprašais inventorizacijos komisijai. Komisija teikia pasiūlymus, kaip panaikinti inventorizacijos ir buhalterinės apskaitos neatitikimus. Įmonės vadovas savo sprendimą dėl inventorizacijos rezultatų įrašymo į apskaitą perduoda buhalterijai, o ji per 10 dienų įvykdo vadovo sprendimą – įregistruoti inventorizacijos rezultatus apskaitoje. Uţ apgaulingą ar aplaidų apskaitos tvarkymą atsakingi asmenys gali būti nubausti pagal LR baudţiamojo kodekso 222 arba 223 straipsnį. Inventorizacijos taisyklės padeda tinkamai atlikti inventorizaciją, kurią svarbu įforminti aprašuose, sutikrinimo ţiniaraščiuose ir kituose apskaitos registruose. Inventorizacijos rezultatų įforminimas ir registravimas apskaitoje Pagal nustatytas Inventorizacijos taisykles, rezultatai įforminami, surašant inventorizavimo aprašus, sutikrinimo ţiniaraščius arba, jeigu reikia, kitus apskaitos registrus. Remiantis inventorizavimo aprašais, faktiniai inventorizuotų objektų likučiai sutikrinami su buhalterinės apskaitos duomenimis pagal jų būklę inventorizacijos pradţios dieną. Radus likučių trūkumą arba perteklių, sudaromas sutikrinimo ţiniaraštis arba sutikrinimo ţiniaraščio duomenys gali būti papildomai įrašomi į inventorizavimo aprašą. Yra įtvirtinta nuostata, kad galutinį sprendimą dėl inventorizacijos rezultatų registravimo buhalterinėje apskaitoje įmonės vadovas turi priimti per 15 darbo dienų nuo inventorizacijos pabaigos. Buhalterija įpareigota inventorizacijos rezultatus apskaitoje uţregistruoti laikydamasi šios nuostatos – inventorizacijos rezultatai turi būti nedelsiant registruojami atitinkamose buhalterinėse sąskaitose, bet ne vėliau kaip iki finansinių ataskaitų sudarymo dienos. Plačiau išnagrinėti pasirinkta atsargų inventorizacijos rezultatų registravimą apskaitoje, nes inventorizuojant atsargas nustatomi didţiausi neatitikimai, lyginant faktiškai rastus likučius su buhalterinės apskaitos duomenimis. Kaip tvirtina Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnyba, nustatyto atsargų pertekliaus ar trūkumo prieţastys gali būti skirtingos. Nustačius inventorizacijos metu paaiškėjusio atsargų pertekliaus ar trūkumo tikrąją prieţastį ir įsigijimo savikainą, šios atsargos registruojamos apskaitoje, 15 pagal 7-ojo verslo apskaitos standarto, – „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“, – nuostatas. Jeigu įmanoma nustatyti atsargų atsiradimo arba dingimo tikrąją prieţastį, apskaitoje registruojamas atsargų perteklius arba trūkumas (ţr. 3 pav.). 3 pav. Atsargų inventorizacijos rezultatų registravimas, nustačius prieţastį (Sudaryta autorių, pagal www.avnt.lt) Atsargų pertekliaus atsiradimo prieţastimi gali būti laiku neuţregistruotos atsargos apskaitoje, taip pat – klaidingai nurašytos atsargos į sąnaudas. Daţniau pasitaikantis atvejis, kai atsargų būna ne per daug, bet per maţai. Trūkumo prieţastimi gali būti parduotos atsargos, kai jų savikaina nenurašoma į sąnaudas arba atsiranda trūkumas dėl trečiųjų asmenų kaltės. Kartais atsitinka taip, kad tikrosios prieţasties neįmanoma nustatyti. Tokiais atvejais atsargos registruojamos patikimai nustačius rastų arba trūkstamų atsargų įsigijimo savikainą (ţr. 4 pav.). 4 pav. Atsargų inventorizacijos rezultatų registravimas, nenustačius prieţasties (Sudaryta autorių, pagal www.avnt.lt) Atlikus visų su atsargų pirkimu ir pardavimu ar sunaudojimu susijusių dokumentų perţiūrą ir nenustačius, kodėl susidarė atsargų perteklius, atsargos uţpajamuojamos, pripaţįstant kitos veiklos pajamas. Jeigu randamas trūkumas – atsargos nurašomos į sąnaudas. Galimas ir toks variantas, kai neįmanoma nustatyti nei tikrosios prieţasties, nei rastų atsargų įsigijimo Perteklius Dėl neuţregistravimo laiku apskaitos registruose Vertė apskaitoje galėtų būti didinama rastų atsargų įsigijimo savikaina ir registruojamos skolos tiekėjams arba išankstiniais mokėjimais. Jeigu apskaitoje uţregistruotos atsargos jau yra nuvertėjusios, jų vertė koreguojama nukainojimo suma. Dėl klaidingo nurašymo į sąnaudas Vertė apskaitoje galėtų būti didinama rastų atsargų įsigijimo savikaina arba įsigijimo savikaina koreguojama nukainojimo suma ir maţinama pardavimo savikaina, nebaigta gamyba ar sąnaudos. Trūkumas Atsargos parduodamos, tačiau jų savikaina nenurašyta į sąnaudas Apskaitoje maţinama atsargų vetė ir registruojama pardavimo savikaina. Dėl trečiųjų asmenų kaltės Apskaitoje nurašoma trūkstamų atsargų balansinė vertė ir registruojamos gautinos sumos arba sąnaudos. Perteklius Atsargų vertė apskaitoje galėtų būti didinama rastų atsargų įsigijimo savikaina, koreguojama nukainojimo suma ir atitinkamai registruojamos kitos veiklos pajamos. Trūkumas Atsargų vertė apskaitoje galėtų būti maţinama trūkstamų atsargų įsigijimo savikaina, nurašoma nukainojimo suma (jei buvo nukainojimas) ir atitinkamai registruojamas sąnaudų padidėjimas. http://www.avnt.lt/ 16 savikainos (ţr. 5 pav.). 5 pav. Atsargų inventorizacijos rezultatų registravimas nenustačius nei prieţasties nei savikainos (Sudaryta autorių, pagal www.avnt.lt) Apibendrinant galima teigti, kad inventorizacijos metu nustatyti neatitikimai turi būti uţregistruoti apskaitoje ir parodyti finansinėse ataskaitose. Įmonės turi siekti, kad finansinė informacija būtų kuo patikimesnė ir teisingesnė, kad finansinių ataskaitų vartotojai susidarytų teisingą nuomonę apie įmonės būklę ir finansinius rezultatus. Išvados 1. Ataskaitiniams metams pasibaigus, įmonės turi parengti metinę finansinę atskaitomybę ir joje pateikti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną. Prieš sudarant finansines ataskaitas, įmonėse turi būti atliktos įvairios finansinių metų pabaigos procedūros. Inventorizacija yra vienas iš būdų, leidţiantis apskaitoje esančius duomenis patikslinti ir padaryti patikimais. 2. Inventorizacija yra svarbi procedūra, kurios metu patikrinamas faktinis įmonės turto ir įsipareigojimų egzistavimas, nustatomos buhalterinės apskaitos klaidos, patikrinama, ar turtas tinkamai saugomas. Daţnai ji atliekama tik siekiant įgyvendinti teisės aktų reikalavimus, tačiau ji yra labai naudinga verslui. 3. Įmonės, ne rečiau kaip kartą per metus, prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą, privalo atlikti inventorizaciją. Inventorizacija atliekama remiantis įmonės vadovo įsakymu ir vadovaujantis Inventorizacijos taisyklėmis. 4. Inventorizacijos rezultatai įforminami, surašant inventorizavimo aprašus, sutikrinimo ţiniaraščius arba kitus apskaitos registrus. Nustatyti neatitikimai tarp faktinių inventorizuotų objektų likučių ir buhalterinės apskaitos duomenų, turi būti uţregistruoti apskaitoje. Inventorizacijos rezultatai daro tiesioginę įtaką finansinėms ataskaitoms. Literatūros sąrašas 1. 7-asis verslo apskaitos standartas „Apskaitos politikos apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“ metodinės rekomendacijos [ţiūrėta 2017-03-03]. Prieiga per internetą: http://www.avnt.lt/assets/Veiklos- sritys/Apskaita/VAS/Metodines-rekomendacijos/7-VAS-MR-pagal-standarto-4-redakcijanuo2016.01.2.pdf 2. Atsargų inventorizacijos registravimas apskaitoje. [ţiūrėta 2017-02-24]. Prieiga per internetą: http://www.avnt.lt/assets/Kita-informacija/DUK/DUK-SchemaAtsarg-registravimas-apskaitoje.pdf 3. Dovidaitė B.( 2008) Inventorizacija. Vilnius. Pačiolis. 4. Inventorizacijos taisyklės, patvirtintos LR Vyriausybės. [ţiūrėta 2017-02-22]. Prieiga per internetą: https://www.e- tar.lt/portal/lt/legalAct/d20ac2e04e2311e49cf986e1802f1de9 5. Kalčinskas G. (2010) Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius: Pačiolis.,. 6. LR Baudţiamojo kodekso patvirtinimo ir įsigaliojimo įstatymas. [ţiūrėta 2017-03-15]. Prieiga per internetą: https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.111555?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=97777351-c328- 4a7b-b918-c0bc4ecaaf12 7. LR Buhalterinės apskaitos įstatymas. [ţiūrėta 2017-03-08]. Prieiga per internetą:https://www.e- tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.43178AA9832E/hMlYFfoVxx 8. LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas. [ţiūrėta 2017-03-15]. Prieiga per internetą: https://www.e- tar.lt/portal/lt/legalAct/883083f0046f11e588da8908dfa91cac Summary PROCEDURES OF THE END OF FINANCIAL YEAR: INVENTORY At the end of the financial year all transactions of the reporting period are registered at documents and records. Before establishing financial statements, a range of financial year-end procedures have to be completed. If company wants to substantiate financial statements on real data it has to conduct an inventory by checking account balances. Results of the inventory are adjusted by actually found balances, documents are analyzed and mistakes are corrected, in case they were found. The main reason why inventory is done – the aspiration to evaluate the actual existence of assets. Additionally, it also ensures the protection of assets, in order to reduce the possibilities for embezzling. In the article we analyzed inventory rules which must be complied, those rules are approved in 2014 October 3rd by the Government of the Republic of Lithuania resolution No. 1070. In the article we present official inventory registration and reserves (frequently changing property) registration in accounting. Keywords: inventory, official registration, rules, lack, excess. Perteklius Atsargų vertė apskaitoje gali būti didinama rastų atsargų, įvertinta grynąja galimo realizavimo verte ir atitinkamai registruojamos kitos veiklos pajamos. http://www.avnt.lt/assets/Veiklos-sritys/Apskaita/VAS/Metodines-rekomendacijos/7-VAS-MR-pagal-standarto-4-redakcijanuo2016.01.2.pdf http://www.avnt.lt/assets/Veiklos-sritys/Apskaita/VAS/Metodines-rekomendacijos/7-VAS-MR-pagal-standarto-4-redakcijanuo2016.01.2.pdf http://www.avnt.lt/assets/Kita-informacija/DUK/DUK-SchemaAtsarg-registravimas-apskaitoje.pdf https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/d20ac2e04e2311e49cf986e1802f1de9 https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/d20ac2e04e2311e49cf986e1802f1de9 https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.111555?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=97777351-c328-4a7b-b918-c0bc4ecaaf12 https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.111555?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=97777351-c328-4a7b-b918-c0bc4ecaaf12 https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.111555?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=97777351-c328-4a7b-b918-c0bc4ecaaf12 https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.43178AA9832E/hMlYFfoVxx https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.43178AA9832E/hMlYFfoVxx https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/883083f0046f11e588da8908dfa91cac https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/883083f0046f11e588da8908dfa91cac 17 AB „PIENO ŢVAIGŢDĖS“ MOKUMO IR LIKVIDUMO ANALIZĖ Evelina Gavėnaitė, darbo vadovas doc. dr. Arvydas Kazakevičius Kauno kolegija Anotacija Kiekvienos įmonės pagrindinis tikslas yra uţdirbti pelną bei efektyviai vystyti įmonės veiklą. Tačiau dėl sudėtingos šiuolaikinės verslo sistemos, įmonėms daug sunkiau pasiekti šių tikslų. Be mokumo ir likvidumo analizės būtų sunku įvertinti įmonės finansinę būklę ir prognozuoti jos tolimesnę ateitį. Mokumo ir likvidumo rodikliai, turi didelę reikšmę įmonės atliekamai finansinei analizei, dėl šios prieţasties teorinėje straipsnio dalyje aptariama mokumo ir likvidumo samprata, rodikliai apibūdinantys, leidţiantys atlikti mokumo ir likvidumo analizę bei įvardijama mokumo ir likvidumo svarba įmonės finansinei analizei. Praktinėje dalyje pateikiami tyrimo rezultatai atlikus finansinių ataskaitų bei mokumo ir likvidumo analizę. Raktiniai ţodţiai: mokumas, likvidumas, finansinė analizė, finansinės ataskaitos. Įvadas Temos aktualumas. Šio straipsnio tema yra svarbi tuo, kad kiekvienoje įmonėje per metus įvyksta daug ūkinių įvykių ir operacijų, nuolat juda pinigai, uţdirbamas pelnas arba nuostolis, patiriamos įvairios sąnaudos, todėl šiuolaikiniame verslo pasaulyje, kuriame vyrauja gana sudėtingos verslo sąlygos, svarbią reikšmę turi finansinė įmonių veiklos analizė. Finansinė analizė teikia daug išsamios informacijos apie įmonių būklę ir veiklos rezultatus, jų vietą rinkoje, plėtros galimybes bei ateities perspektyvas, leidţia verslo savininkui toliau vystyti konkurencingą verslą, spręsti svarbias iškilusias veiklos problemas, priimti svarbius valdymo sprendimus. Atliekant finansinę analizę yra naudojami santykiniai rodikliai, kurie skirstomi į kelias grupes. Šiame darbe nagrinėjama viena santykinių rodiklių grupė – mokumas ir likvidumas. Mokumo ir likvidumo rodikliai, kurie yra labai svarbūs bankams, tiekėjams, net ir darbuotojams, parodo įmonės sugebėjimą laiku atsiskaityti su savo kreditoriais, parodo ar pakanka įmonės turimo turto padengti visiems turimiems įsipareigojimams. Tyrimo problema: Kokią įtaką įmonės vykdomai finansinei veiklai turi mokumo ir likvidumo analizė? Tikslas: atlikti AB „Pieno ţvaigţdės“ mokumo ir likvidumo analizę. Uţdaviniai: 1. Teoriškai išnagrinėti mokumo ir likvidumo svarbą įmonės finansinei analizei. 2. Atlikti AB „Pieno ţvaigţdės“ finansinių ataskaitų analizę. 3. Atlikti AB „Pieno ţvaigţdės“ 2013–2015 metų mokumo ir likvidumo analizę. Tyrimo objektas. AB „Pieno ţvaigţdės“ mokumas ir likvidumas. Tyrimo metodai. mokslinės literatūros analizė, palyginamoji duomenų analizė, grafinis atvaizdavimas, lyginimo ir apibendrinimo metodai. Mokumo ir likvidumo samprata Įmonėms ypač svarbu turėti pinigų trumpalaikiams įsipareigojimams apmokėti. Įmonė, neturinti uţtektinai pinigų įmonės kasoje ir bankuose, turi ieškoti galimybių greičiau turimą turtą paversti pinigais ir tapti mokia arba greičiau likviduoti įsipareigojimus. Būtent dėl šios ypatybės kai kurie autoriai tapatina mokumo ir likvidumo sąvokas, nors jos, iš tiesų, skiriasi savo esme (Mackevičius, Giriūnas, Valkauskas, 2014, p. 288). Mokumas – tai įmonės potencialus sugebėjimas padengti trumpalaikius įsipareigojimus turimomis mokėjimo priemonėmis. Kad įmonė galėtų atsiskaityti su darbuotojais, valstybe, tiekėjais ir kreditoriais uţ savo įsipareigojimus, jai reikia turėti ne tik grynųjų pinigų ar jų ekvivalentų, bet ir materialiojo likvidaus turto, kurį sugebėtų greitai paversti grynaisiais pinigais, t. y. reikia turėti pakankamai mokėjimo priemonių. Įmonė moki, jeigu nagrinėjamu laikotarpiu turi ne maţiau mokėjimo priemonių nei įsipareigojimų. Skiriamas trumpalaikis ir ilgalaikis mokumas. Daugelis ekonomistų trumpalaikį mokumą įvardija likvidumu, tačiau toks įvardijimas ekonomiškai netikslus. Likvidumas gali būti suprantamas tik kaip materialiojo turto, kurį įmonė gali paversti pinigais, likvidumas. Tačiau uţ trumpalaikius įsipareigojimus įmonė atsiskaito ne tik materialiuoju likvidţiu turtu, bet pirmiausia grynais pinigais ir jų ekvivalentais. Įmonė, turinti nelikvidaus turto, gali tapti nemoki. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme 2 str. 8 d. nemokumas apibrėţiamas, kaip įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pasitaiko, kad įmonė turi materialiojo likvidaus turto, tačiau pinigų uţ jį gali neuţtekti visoms skoloms apmokėti. Taigi įmonė, kad ir kaip būtų keista, turėdama likvidaus turto, gali tapti nemokia (Mackevičius, Poškaitė, Villis, 2011, p. 94). 18 Įmonių mokumu labiausiai domisi investuotojai, akcininkai, bankai, tiekėjai ir kiti informacijos vartotojai. Įmonės bankrutuoja ir tampa nepatikimos tada, kai nesugeba apmokėti savo skolų. Joms itin svarbu gebėti vykdyti savo įsipareigojimus, nes prarastas kreditorių pasitikėjimas gali būti viena iš įmonės ţlugimo prieţasčių. Apie esamą mokumo būklę suţinoma iš absoliučių ir santykinių rodiklių, apskaičiuotų iš finansinių ataskaitų – balanso, pelno (nuostolių) ir pinigų srautų (Mackevičius, Poškaitė, Villis, 2011, p. 94). Mokumo ir likvidumo analizė turi būti atliekama nuosekliai, ne tik skaičiuojant, bet ir vertinant santykinius rodiklius, kurie apibūdina tiek trumpalaikį, tiek ilgalaikį mokumą. Ţemi mokumo rodikliai yra ţenklas vadovybei apie iškilusias problemas įmonėje ir jos padaliniuose. Iš mokumo rodiklių galima spręsti ne tik apie dabartinę įmonės finansinę būklę, bet ir apie problemas, su kuriomis įmonė gali susidurti ateityje. Todėl labai svarbu, kad būtų skaičiuojami likvidumo ir visų trijų mokumo grupių – apyvartinio kapitalo, trumpalaikio mokumo ir ilgalaikio mokumo – rodikliai (Mackevičius, Poškaitė, Villis, 2011, p. 94-95). Taigi, tiek mokumas, tiek likvidumas yra labai svarbūs įmonėje, kadangi šie rodikliai parodo įmonės finansinę būklę, teikia informaciją apie įmonės sugebėjimą laiku įvykdyti savo turimus įsipareigojimus. Mokumo ir likvidumo svarba įmonės finansinei analizei Prieš pradedant analizuoti mokumo ir likvidumo svarbą finansinei analizei, derėtų išsiaiškinti, kas yra pati finansinė analizė, kokią informaciją ir kam ji teikia. Finansinė analizė – tai įmonės finansinių rezultatų ir būklės tyrimas, skirtas įvertinti pasiekimus ir perspektyvas bei aprūpinti finansų valdytojus kokybiškai nauja informacija vadybinėms funkcijoms vykdyti (Kazakevičius A., 2015, p. 87). Finansinės analizės reikšmė visada buvo didelė. Tačiau ji ypač svarbi šiuolaikinėmis ūkio raidos sąlygomis. Šiais laikais labai padidėjo informacijos patikimumo reikalavimai priimant įvairius sprendimus, poreikis išsamiau ištirti prieţastinius ryšius, pirminius ir antrinius veiksnius, nulėmusius rodiklių kitimą. Konkurencingos rinkos sąlygomis ypatingai reikia ne tik efektyvios veiklos rezultatų kontrolės, bet ir vertinimo sistemos, kad įmonių vadovybė galėtų kuo tiksliau įvertinti verslo riziką bei priimti tinkamus valdymo sprendimus (Mackevičius, Poškaitė, Villis, 2011, p. 8). Mokumo ir likvidumo svarba finansinei analizei gali būti pagrįsta išskiriant šiuos aspektus:  Įmonės finansinė būklė pradedama analizuoti nuo apyvartinio kapitalo. Apyvartinis kapitalas – vienas iš nedaugelio rodiklių, pakankamai objektyviai apibūdinantis įmonės būklę ir, be to, darantis didelę įtaką kitiems finansiniams rodikliams (Mackevičius, Giriūnas, Valkauskas, 2014, p. 292).  Ne tik finansinės analizės teorijoje, bet ir praktikoje finansavimo klausimai yra vieni iš sudėtingiausių, nes įmonė savo veiklą gali finansuoti tiek iš savų, tiek iš skolintų lėšų. Įprastai įmonė ilgalaikį turtą finansuoja iš nuosavo kapitalo ir ilgalaikių įsipareigojimų, o trumpalaikį – iš nuosavo kapitalo ir trumpalaikių įsipareigojimų. Taigi apyvartinį kapitalą skaičiuojant kapitalo aspektu, galima nustatyti, kuri pastoviojo kapitalo (jį sudaro nuosavas kapitalas ir ilgalaikiai įsipareigojimai) dalis dar nėra investuota į ilgalaikį turtą, o yra įtraukta į apyvartą, t. y. tiesiogiai panaudojama uţdirbant pajamas arba panaudojama apmokant įmonės trumpalaikius įsipareigojimus (Mackevičius, Giriūnas, Valkauskas, 2014, p. 300).  Maţi trumpalaikio mokumo rodikliai įspėja, kad įmonės finansinė būklė yra prasta, o ateityje jos laukia nesklandumai bei nesėkmės (Mackevičius, Giriūnas, Valkauskas, 2014, p. 305).  Įmonės vadovybei svarbu ţinoti, kokia šiuo metu yra įmonės finansinė būklė: ar įmonė moki, ar ji turi uţtektinai mokėjimo priemonių, kokie yra trumpalaikiai ir ilgalaikiai įmonės įsipareigojimai (Mackevičius, Giriūnas, Valkauskas, 2014, p. 23). Apie visa tai įmonės vadovybė gali suţinoti iš atliktos mokumo ir likvidumo analizės.  Nuo įmonės mokumo priklauso jos finansinė būklė ir veiklos rezultatai, veikla, perspektyvos, taktika, strategijos, priimami investiciniai sprendimai (Mackevičius, Giriūnas, Valkauskas, 2014, p. 288).  Įmonei, kad galėtų toliau plėtoti savo veiklą, svarbu ţinoti kaip greitai prireikus ji galėtų grąţinti savo trumpalaikius bei ilgalaikius įsipareigojimus. AB „Pieno ţvaigţdės“ veiklos apibūdinimas AB „Pieno ţvaigţdės“ buvo įsteigta 1998 m. gruodţio 23 d. reorganizuojant ir jungiantis tuometinėms AB „Maţeikių pieninė“ ir AB „Pasvalio sūriai“. Tiek Lietuvoje, tiek eksporto rinkose (Baltijos šalyse, Europos Sąjungoje, Japonijoje ir JAV) įmonė garsėja kokybišku įvairių rūšių pienu, kefyru, sviestu, grietine, varške, jogurtais, pieniškais desertais ir fermentiniu sūriu. Taip pat įmonė eksportuoja lieso pieno ir išrūgų miltelius. Įmonės veikla neapsiriboja vien pieno produktų gamyba ir pardavimais. AB „Pieno ţvaigţdės“ inicijuoja ir remia sveiką gyvenimo būdą propaguojančius projektus, yra ilgamečiai Lietuvos tautinio olimpinio komiteto rėmėjai, padedantys Lietuvos sportininkams siekti pergalių sporte. Įmonė dalyvauja ekologiniuose projektuose, skatinančiuose panaudotų pakuočių utilizaciją, nedarant ţalos gamtai ir suteikiant naudą ţmogui. 19 AB „Pieno ţvaigţdės“ finansinių ataskaitų analizė Siekiant įvertinti AB „Pieno ţvaigţdės“ mokumą ir likvidumą, pirmiausiai reikėtų atlikti jos finansinių ataskaitų analizę. Pelno (nuostolių) ataskaitos analizė Iš bendros pelno (nuostolių) ataskaitos apţvalgos galima pamatyti, kad geriausi įmonės veiklos metai buvo 2012 m., kuomet įmonė uţdirbo didţiausią grynąjį pelną. 2013 m. matomas ţenklus jo kritimas, o 2014 m. jau galima pastebėti staigų pardavimo pajamų, pardavimo savikainos išaugimą, dėl kurių ataskaitinių metų grynasis pelnas išauga beveik dvigubai, tačiau 2015 m. vėl viskas ėmė maţėti. Nors įmonės pardavimo pajamos ir pardavimo savikaina išlieka aukšta, įmonės uţdirbamas ataskaitinių metų grynasis pelnas maţėja ir tai rodo, jog kitoms sąnaudoms (administracinėms, pardavimo ir platinimo) padengti tenka didelė dalis įmonės uţdirbtų pajamų. Kaip kinta pardavimo pajamos, pardavimo savikaina ir ataskaitinių metų grynasis pelnas, galima pamatyti 1 paveiksle. 1 pav. 2012-2015 metų AB „Pieno ţvaigţdės“ pardavimo pajamų, pardavimo savikainos ir grynojo pelno dinamika, tūkst. Eur. Atlikus vertikalią pelno (nuostolių) ataskaitos analizę, kurioje visi straipsniai lyginami su pardavimo pajamomis, matoma, jog didţiąją dalį pardavimo pajamų sudaro pardavimo savikaina, o maţiausia dalis pardavimo pajamų tenka finansinės veiklos pajamoms. Kiti procentiniai struktūros grandininiai ir baziniai pokyčiai yra nereikšmingi, nes nesiekia 5 %, taigi galima daryti išvadą, kad esminių pokyčių įmonės pelno (nuostolių) ataskaitos struktūroje neįvyko. Balanso ataskaitos analizė Bendra balanso ataskaitoje atvaizduoto turto apţvalga rodo, kad analizuojamaisiais metais įmonės turimas ilgalaikis turtas maţėja dėl maţėjančio nematerialaus turto, trumpalaikis turtas, taip pat kaip ir ilgalaikis, maţėjo, išskyrus 2013 metus. AB „Pieno ţvaigţdės“ 2012 m. – 2015 m. balanso turto rodiklių dinamika pateikta 2 paveiksle. Atlikti balanso ataskaitos vertikalios analizės grandininiai skaičiavimai rodo, jog ţenklią struktūrinę dalį turte visais analizuojamais metais uţima ilgalaikis turtas ir jo sudėtyje esantis nekilnojamas turtas bei įranga ir įrengimai, kurie, šiuo atveju, įmonei yra naudingesni, nes įmonė – gamybinė. Tačiau šio turto įmonėje kiekvienais metais maţėja, taip gali būti dėl patiriamo nusidėvėjimo. 2 pav. 2012–2015 metų AB „Pieno ţvaigţdės“ balanso (turto) rodiklių dinamika, tūkst. Eur. 8.418 2.865 4.979 2.662 0 50.000 100.000 150.000 200.000 250.000 300.000 2012 2013 2014 2015 PARDAVIMO PAJAMOS PARDAVIMO SAVIKAINA Ataskaitinių metų grynasis pelnas 0 10.000 20.000 30.000 40.000 50.000 60.000 70.000 2012 2013 2014 2015 Iš viso ilgalaikio turto Iš viso trumpalaikio turto 20 Bendra balanso ataskaitos nuosavo kapitalo (NK) ir įsipareigojimų apţvalga rodo, kad analizuojamais metais akcininkų nuosavybė keičiasi netolygiai, 2012 m. ir 2014 m. ji didėja, o 2013 m. ir 2015 m. – maţėja. Ilgalaikiai įsipareigojimai išauga 2013 m. bei 2015 m. dėl palūkanas uţdirbančių paskolų ir kitų finansinių skolų padidėjimo, o trumpalaikiai įsipareigojimai su kiekvienais metais vis maţėja. Atlikti balanso ataskaitos vertikalios analizės grandininiai skaičiavimai rodo, kad nuosavame kapitale ir įsipareigojimuose didţiausią dalį kiekvienais analizuojamais metais uţima įsipareigojimai, kurių yra daugiau nei NK, o tai įmonei yra rizikinga. Per maţas NK, lyginant su įsipareigojimais, gali lemti įmonės mokumo problemas. 2012 m. – 2015 m. balanso NK ir įsipareigojimų rodiklių dinamika pateikta 3 paveiksle. 3 pav. 2012-2015 metų AB „Pieno ţvaigţdės“ balanso (NK ir įsipareigojimų) rodiklių dinamika, tūkst. Eur. Remiantis balanso ataskaitos vertikalios analizės bendrais baziniais skaičiavimais, galima daryti išvadą, kad dauguma struktūros bazinių pokyčių buvo nereikšmingi (<=5 %), galima išskirti tik tai, kad 2015 m. trumpalaikiai įsipareigojimai maţėja, dėl to maţėja nerimas dėl įmonės ateities perspektyvų. Nuosavas kapitalas visais analizuojamais metais maţėja ir tai įmonės veiklos stabilumui nėra gerai. Mokumo ir likvidumo rodiklių analizė Atlikus mokumo ir likvidumo rodiklių analizę buvo gauti tokie rezultatai: AB „Pieno ţvaigţdės“ likvidumo koeficientai geri, saugūs, teigiama jų pokyčių tendencija ir tai leidţia daryti prielaidą, kad įmonė gali laiku įvykdyti savo trumpalaikius įsipareigojimus, nes turi pakankamai trumpalaikio turto. 1 lentelė Likvidumo rodikliai 2013–2015 m. Eil. Nr. RODIKLIAI Metai 2013 2014 2015 1. Einamojo likvidumo 1,40 1,13 1,49 2. Kritinio likvidumo 0,51 0,57 0,71 3. Absoliutaus likvidumo 0,49 0,56 0,71 Trumpalaikio mokumo rodikliai yra geri, augantys ir tai rodo, kad įmonė turi daugiau turto, negu įsipareigojimų. Greitojo trumpalaikio mokumo koeficientas skaičiuojamas, siekiant kuo tiksliau įvertinti įmonės mokumą tiriamuoju momentu. Visais analizuojamais metais šis įmonės rodiklis – tik patenkinamas, nes yra maţesnis nei 1, o tai rodo, kad įmonėje maţėja likvidaus turto, kurio pakaktų padengti trumpalaikiams įsipareigojimams. Tačiau nėra padidėjusio įmonės mokumo, likvidumo rizikos faktoriaus. 2 lentelė Trumpalaikio mokumo rodikliai Eil. Nr. RODIKLIAI Metai 2013 2014 2015 1. Trumpalaikių skolų 30 % 33 % 23 % 2. Greitojo trumpalaikio mokumo 0,47 0,85 0,47 3. Apyvartinio kapitalo dydis 12842,00 4010,00 9025,00 4. Apyvartinio kapitalo manevringumo 2,22 4,20 1,58 5. Apyvartinio kapitalo ir turto santykis 12,17 % 4,45 % 11,47 % 0 10.000 20.000 30.000 40.000 50.000 2012 2013 2014 2015 Akcininkų nuosavybė Iš viso ilgalaikių įsipareigojimų Iš viso trumpalaikių įsipareigojimų 21 Ilgalaikio mokumo rodikliai patenkinami, įmonė savo turimu turtu galėtų padengti ilgalaikius įsipareigojimus, maţa kreditorių rizika, nes bankrotas įmonei negresia, o ir netikėtu bankroto atveju kreditoriai atgautų savo skolas. Apibendrinant galima teigti, kad įmonei, bent jau artimiausiu metu, neturėtų kilti problemų dėl mokumo ir likvidumo. 3 lentelė Ilgalaikio mokumo rodikliai Eil. Nr. RODIKLIAI Metai 2013 2014 2015 1. Bendrasis skolų 0,64 0,56 0,59 2. Pastovaus mokumo 0,78 0,57 0,79 3. Ilgalaikių skolų 0,33 0,22 0,36 4. Ilgalaikių skolų apdraustumo 1,72 2,77 1,83 5. Palūkanų padengimo 2,86 4,45 3,23 Galima daryti išvadą, jog AB „Pieno ţvaigţdės“ mokumo ir likvidumo parametrai yra geri, saugaus lygio, kai kurie net didesni nei rekomenduojami tradiciniuose informaciniuose šaltiniuose ir taikomi praktinėje finansinėje analizėje. Išvados 1. Įmonės mokumas ir likvidumas yra svarbios finansinės būklės kokybinės charakteristikos, kurios analizuojamos finansinių santykinių mokumo ir likvidumo rodiklių grupės pagrindu. Šie rodikliai parodo įmonės sugebėjimą vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus, kaip įmonė valdo savo turtą ir įsipareigojimus, ar įmonės sugebės atsiskaityti uţ savo ilgalaikius įsipareigojimus numatytais terminais. Visi šie aspektai yra svarbūs atliekant įmonės finansinę analizę. 2. Mokumo ir likvidumo rodiklių analizė daro didelę įtaką finansinei analizei: prognozuojant įmonės tolimesnę veiklą, svarbu ţinoti, kaip greitai prireikus įmonė galėtų grąţinti savo trumpalaikius bei ilgalaikius įsipareigojimus. Maţi trumpalaikio mokumo rodikliai įspėja apie prastą įmonės finansinę būklę, ateityje jos laukiančius nesklandumus ir nesėkmes. Mokumo ir likvidumo analizė yra svarbi įmonės kreditoriams bei investuotojams. 3. Atlikus įmonės AB „Pieno ţvaigţdės“ pelno (nuostolių) ataskaitos analizę, nustatyta, kad visais analizuojamaisiais metais (2012–2015 m.) maţėjo įmonės pardavimo pajamos (išskyrus 2014 m.), pardavimo savikaina 2012 m. ir 2015 m. maţėjo, o 2013–2014 m. didėjo, visais metais taip pat maţėjo bendrasis pelnas, išskyrus 2014 m., kada didėjo ir pardavimo pajamos. Dauguma pelno (nuostolių) ataskaitos struktūros pokyčių buvo nereikšmingi, nes nesiekė 5 %, taigi galima teigti, kad esminių pokyčių įmonės pelno (nuostolių) ataskaitos struktūroje neįvyko. Balanso ataskaitos analizė rodo, kad tiek turtas, tiek nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai maţėja. Ţenklią struktūrinę dalį turte visais analizuojamais metais uţima ilgalaikis turtas, kuris yra labai svarbus įmonei, kadangi įmonė – gamybinė. Nuosavo kapitalo didţiausią dalį kiekvienais analizuojamais metais uţima įsipareigojimai, kurių yra daugiau, nei NK, o tai įmonei yra rizikinga. 4. Visi AB „Pieno ţvaigţdės“ likvidumo rodikliai yra geri, įmonė turi pakankamai savo likvidaus turto, kurį prireikus galėtų paversti pinigais. Svarbūs trumpalaikio mokumo rodikliai yra geri, taip pat gerėjanti jų augimo tendencija, o ilgalaikio mokumo rodikliai patenkinami, tačiau gerėjantys. Įmonėje bent jau artimiausiu metu neturėtų iškilti problemų su jos mokumu ir likvidumu. Dauguma rodiklių atitinka ar net yra geresni nei rekomenduojami, o tai rodo tinkamą įmonės finansų ir pinigų srautų valdymą. Literatūra 1. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas. 2001 m. kovo 20 d., Nr. IX-216 (Ţin., 2001, Nr. 31-1010) 2. Kazakevičius A. (2015). Įmonių veiklos ekonominės analizės turinys vadybiniu aspektu. Mokslinių straipsnių ţurnalas. Profesinės studijos: teorija ir praktika 2015/15. Šiauliai: Šiaulių valstybinė kolegija. 3. Mackevičius J., Giriūnas L., Valkauskas R. (2014). Finansinė analizė. Vilnius. 4. Mackevičius J., Poškaitė D., Villis L. Finansinė analizė. Vilnius, 2011. 5. Pieno ţvaigţdės. Kas mes dabar? Prieiga per internetą: http://www.pienozvaigzdes.lt/ 6. Pieno ţvaigţdės. Finansinės ataskaitos. 2012 m. finansinių ataskaitų rinkinys. Prieiga per internetą: http://www.nasdaqbaltic.com/ 7. Pieno ţvaigţdės. Finansinės ataskaitos. 2013 m. finansinių ataskaitų rinkinys. Prieiga per internetą: http://www.nasdaqbaltic.com/ 8. Pieno ţvaigţdės. Finansinės ataskaitos. Finansinių ataskaitų rinkinys uţ metus, pasibaigusius 2014 m. gruodţio 31 d,. Prieiga per internetą: http://www.nasdaqbaltic.com/ http://www.pienozvaigzdes.lt/index.php/apie_mus/kas_mes_dabar/23 http://www.nasdaqbaltic.com/ http://www.nasdaqbaltic.com/ http://www.nasdaqbaltic.com/ 22 9. Pieno ţvaigţdės. Finansinės ataskaitos. Finansinių ataskaitų rinkinys uţ metus, pasibaigusius 2015 m. gruodţio 31 d,. Prieiga per internetą: http://www.nasdaqbaltic.com/ 10. Pieno ţvaigţdės. Tikroji „Pieno ţvaigţdţių“ susikūrimo istorija. Prieiga per internetą: http://www.pienozvaigzdes.lt/ Summary AB “PIENO ŢVAIGŢDĖS” SOLVENCY AND LIQUIDITY ANALYSIS The main goal of each company is to make a profit and effectively develop the company's activities. However, it‟s much more difficult to achieve these goals because modern business systems are very complicated. It is challenging to assess the company's financial condition without solvency and liquidity and predict its further future. The solvency and liquidity indicators have a big impact into company‟s financial analysis. For this reason, theoretical part of the article discusses the concept of solvency and liquidity, indicators, which describe, let to do the analysis of solvency and liquidity. Moreover, name the importance of solvency and liquidity for company's financial analysis. In practical part the results are provided after the financial statements, solvency and liquidity analysis. Keywords: solvency, liquidity, financial analysis, financial statements. 23 AB „SNAIGĖ“ MOKUMO IR LIKVIDUMO ANALIZĖ Rasa Linkutė, darbo vadovas doc. dr. Arvydas Kazakevičius Kauno kolegija Anotacija Šiais laikais konkurencingam verslui svarbią reikšmę turi finansinė analizė. Pasitelkus finansinę analizę galima gauti daug išsamios informacijos apie finansinę įmonių būklę ir veiklos rezultatus, įmonės vietą rinkoje ir konkurencingumo plėtros galimybes bei ateities perspektyvas. Joje naudojama daug finansinių santykinių rodiklių, kurie leidţia įvertinti įvairius įmonės veiklos aspektus. Daţniausiai atliekama pelningumo, likvidumo ir mokumo, veiklos efektyvumo (aktyvumo) bei finansinio stabilumo ir bankroto tikimybės analizė. Šiame darbe koncentruojamasi į mokumo bei likvidumo analizę, nes tai vienas iš svarbiausių įmonės būklės vertinimo kriterijų. Vadovaujantis moksline literatūra, buvo išnagrinėta ne tik finansinės analizės svarba, tačiau ir smulkiau išnagrinėtas mokumas ir likvidumas. Išsiaiškinus finansinės analizės reikšmę verslui, remiantis akcinės bendrovės „Snaigė“ finansiniais duomenimis, buvo įvertinta įmonės mokumo ir likvidumo būklė. Raktiniai ţodţiai: finansinė analizė, mokumas, likvidumas. Įvadas Aktualumas. Atlikta finansinė analizė padeda vadovams priimti racionalius valdymo sprendimus bei geriau suprasti vykstančius reiškinius ir procesus. Todėl svarbu suprasti finansinės analizės prasmę, būdus ir metodus, norint teisingai įvertinti įmonės būklę bei veiklos rezultatus. Norint atlikti kokybišką analizę, svarbu mokėti interpretuoti finansinius rodiklius. Mokumas – tai įmonės gebėjimas nustatytais terminais vykdyti visus įsipareigojimus (Bagdţiūnienė, 2013, p. 78). Likvidumas – vertybinių popierių ir materialiojo turto pavertimo grynaisiais pinigais galimybė (Mackevičius, Giriūnas, Valkauskas, 2014, p. 288). Abi šios sąvokos yra susijusios ir atliekant analizę jų atskirti nereikėtų, nes atliekant mokumo analizę yra suţinoma, kaip įmonė gali vykdyti savo įsipareigojimus, o ne maţiau svarbesnis ir likvidumas, nes įmonei visada svarbu turėti turto, kurį galėtų paversti pinigais ir taip atsiskaityti su kreditoriais. Tyrimo problema. Santykiai su verslo partneriais, finansinėmis institucijomis, akcijų kaina rinkoje priklauso ir nuo bendrovės likvidumo bei mokumo būklės. Bendrovei aktualu, kad likvidumo bei mokumo būklė ir ją apibūdinantys finansiniai rodikliai atitiktų visuotinai priimtinas normas. AB „Snaigė“ likvidumo ir mokumo klausimai yra aktualūs kaip ir visiems kitiems rinkos dalyviams. Tikslas: išanalizuoti ir įvertinti akcinės bendrovės „Snaigė“ mokumą ir likvidumą. Uţdaviniai: 1. Pagrįsti likvidumo ir mokumo svarbą įmonei. 2. Atlikti AB „Snaigė“ likvidumo ir mokumo analizę. 3. Pateikti pasiūlymus likvidumui ir mokumui gerinti. Tyrimo objektas. AB „Snaigė“ finansinių ataskaitų duomenys, veiklos rezultatai ir juos sąlygojantys veiksniai. Tyrimo metodika. Mokslinės literatūros analizė, loginė, statistinė duomenų analizė, lyginimo ir apibendrinimo metodai. Įmonės likvidumo ir mokumo teorinė samprata Konkurencingos pasaulio ir Europos Sąjungos rinkos įmonės nuolat susiduria su daugybe iššūkių ir problemų. Norint išspręsti problemas, reikia objektyvios ir patikimos informacijos, kuria remiantis galima apibūdinti įmonės galimybes bei pranašumą konkurencingoje rinkoje ir prognozuoti jos veiklos perspektyvas. Kiekvienam įmonės vadovui svarbu gauti kuo daugiau išsamios informacijos apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus, rizikingiausias veiklos sritis ir kitus dalykus, kurie gali turėti įtakos dabartinei įmonės veiklai ir ateities perspektyvoms. Tokią informaciją teikia finansinė analizė (Mackevičius, Giriūnas, Valkauskas, 2014, p. 17). Finansinės analizės samprata įvairiuose moksliniuose literatūros šaltiniuose yra skirtinga. J. Mackevičius finansinę analizę apibūdina taip: „visapusis, objektyvus ir nuoseklus įmonės finansinės ir kitų su ja susijusių veiklų tyrimas siekiant padėti įmonės vadovybei priimti teisingus valdymo sprendimus ir įgyvendinti nustatytus tikslus“ (Mackevičius, 2007, p. 19). D. Šlekienė ir I. Klimavičienė teigia: „Finansinė analizė – tai verslo praeities, esamos situacijos ir perspektyvos įvertinimas, remiantis atskaitomybės dokumentais, specialiais tyrimais, duomenų bazėmis ir kitais informacijos šaltiniais“ (Šlekienė, Klimavičienė, 1999, p. 10). 24 Remiantis šiais autoriais, bendrai galime apibūdinti, kad finansinė analizė yra įmonės veiklos įvertinimas, kuris padeda priimti tolimesnius sprendimus tikslams įvykdyti bei spręsti, kodėl iškilo vienokios ar kitokios problemos. Finansinės analizės reikšmė visada buvo didelė. Tačiau ji ypač svarbi šiuolaikinėmis ūkio raidos sąlygomis, nes kyla reikalavimai informacijos patikimumui priimant sprendimus, atsiranda poreikis nuodugniau ištirti prieţastinius ryšius, pirminius ir antrinius veiksnius, lėmusius rodiklių kitimą. Konkurencingai rinkai ypač reikia efektyvios veiklos rezultatų kontrolės bei tikslaus vertinimo, kad įmonių vadovai galėtų kuo tiksliau įvertinti verslo riziką ir priimti tinkamus valdymo sprendimus. Norint sėkmingai konkuruoti rinkoje, įmonės privalo visada ieškoti, kaip gerinti savo veiklą, kurti naujus produktus ir paslaugas, diegti naują techniką ir technologijas, tobulinti valdymo metodus. Nagrinėjant šias problemas labai svarbią reikšmę turi finansinė analizė, nes ja remiantis galima objektyviai įvertinti konkrečią ekonominę padėtį, įmonės veiklos sąlygas ir galimybes (Mackevičius, Giriūnas, Valkauskas, 2014, p. 22). Mokslinėje literatūroje teigiama, kad finansinių rezultatų prognozės padeda nustatyti tolesnes įmonės veiklos kryptis ir jos vietą rinkoje, tikslingiau priimti reikiamus sprendimus, objektyviau apsvarstyti alternatyvius veikimo rezultatus, nelaukiant, kol šios problemos vis didės, reikia nuspręsti, kiek ir kada įmonei reikės papildomo kapitalo. Finansinė analizė teikia daug naudingos informacijos, tačiau ją atlikti svarbu teisingai ir tik tuomet ji padeda atsakyti į daugelį klausimų, pavyzdţiui: kokie įmonės veiklos rezultatai buvo pasiekti ankstesniais metais, kodėl buvo gauti tokie rezultatai, ar galėjo jie būti geresni, kokios prieţastys turėjo įtakos rezultatams ir jų pokyčiams palyginus su ankstesnių laikotarpių planiniais rezultatais, ar buvo galima dirbti geriau, taupiau naudoti išteklius, ar buvo priimti teisingi, ekonomiškai pagrįsti sprendimai (Mackevičius, Giriūnas, Valkauskas, 2014, p. 23). Atliktos finansinės analizės rezultatai suteikia labai daug informacijos apie įmonę. Ši informacija praverčia tiek įmonės vadovams, tiek investuotojams ir kitiems, kurie domisi įmone. Kaip teigia V. Bagdţiūnienė, „finansinių ataskaitų analizė – procesas, kurio metu siekiama įvertinti įmonės esamą ir būsimą finansinę būklę, jos veiklos tęstinumą, perspektyvas“. Atlikus analizę, dėmesys kreipiamas į tą laikotarpį, kuris labiausiai domina vadovą ar investuotoją, sprendţiamos problemos arba ţiūrima į ateitį, kas vyks, kaip apeiti problemas, kurios yra numatomos (Bagdţiūnienė, 2013, p. 8). Blogai dirbančios įmonės susiduria su pagrindinėmis problemomis: prastas mokumas, pinigų trūkumas, nevykdomi įsipareigojimai iki nustatytų terminų, viršnorminiai įsiskolinimai biudţetui, personalui, tiekėjams. Visas šias problemas galima pastebėti iš mokumo ir likvidumo koeficientų, nors jas taip pat nesunku pastebėti iš pradelstų mokėjimo terminų (Bagdţiūnienė, 2013, p. 8). Šiame darbe tiriamas įmonės mokumas ir likvidumas, nes, atlikus jų analizę, galime padaryti išvadas apie įmonės sugebėjimą padengti įsipareigojimus ir nustatyti, ar įmonė yra likvidi, t. y. ar įmonė turi pakankamai turto, kurį galėtų paversti grynaisiais pinigais ir taip padengti savo įsipareigojimus. J. Mackevičius, D. Poškaitė ir L. Villis teigia, kad „mokumas – tai įmonės sugebėjimas padengti trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus turimomis mokėjimo priemonėmis.“ Įmonė privalo turėti ne tik grynųjų pinigų ir jų ekvivalentų, tačiau ir materialiojo likvidaus turto, kurį būtų galima greitai paversti grynaisiais pinigais, kad įmonė sugebėtų atsiskaityti su darbuotojais, valstybe, tiekėjais ir kreditoriais uţ savo įsipareigojimus (Mackevičius, Poškaitė, Villis, 2011, p. 94). Įmonė laikoma mokia, jeigu nagrinėjamu laikotarpiu turi ne maţiau mokėjimo priemonių nei įsipareigojimų. Yra išskiriamas trumpalaikis ir ilgalaikis mokumas. Daugelis ekonomistų trumpalaikį mokumą lygina su likvidumu, tačiau toks įvardijimas ekonomiškai netikslus. Likvidumą galima suprasti kaip disponavimą materialiuoju turtu, kurį įmonė gali paversti pinigais. Tačiau uţ trumpalaikius įsipareigojimus įmonė turi atsiskaityti ne tik materialiuoju likvidţiu turtu, bet, visų pirma, grynaisiais pinigais ir jų ekvivalentais (Mackevičius, Poškaitė, Villis, 2011, p. 94). Likvidumas įmonėje taip pat labai svarbus rodiklis ir jo neanalizuoti negalima. Jeigu įmonė nesugeba paversti vertybinių popierių ir materialiojo trumpalaikio turto pinigais, tai ji lygiai taip pat nesugebės apmokėti savų įsipareigojimų. Todėl yra daroma išvada, kad įmonė, norėdama apmokėti visus trumpalaikius įsipareigojimus, privalo turėti ne tik grynųjų pinigų, bet ir likvidţiojo turto, kurį galėtų greitai paversti pinigais (Mackevičius, Giriūnas, Valkauskas, 2014, p. 288). Pagrindiniai likvidumo ir mokumo tikslai yra vykdyti įmonės kasdieninius finansinius įsipareigojimus, intensyviai naudoti apyvartinį turtą ir numatyti finansinės būklės tendencijas. Įmonės mokumas svarbus investuotojams, akcininkams, bankams, tiekėjams ir kitiems informacijos vartotojams. Jei įmonė nesugeba apmokėti savo skolų, daţniausiai ţlunga ir tampa nepatikima, todėl įmonei yra svarbu gebėti vykdyti savo įsipareigojimus, nes kitu atveju praranda kreditorių pasitikėjimą ir taip gali nulemti savo bankrotą. Mokumo būklę apibūdinti padeda absoliutūs ir santykiniai rodikliai, kurie apskaičiuoti iš finansinių ataskaitų duomenų – balanso, pelno (nuostolių) ir pinigų srautų ataskaitų (Mackevičius, Poškaitė, Villis, 2011, p. 94). Apibendrinant finansinės analizės sampratą, plačiau išnagrinėjus mokumo ir likvidumo analizės svarbą, aiškiai pastebima, kad atlikus šią analizę galime gauti daug naudingos informacijos apie įmonės finansinę būklę, apie tai, kaip įmonė sugeba laiku padengti savo įsipareigojimus, kaip įmonė gali gerinti ateities rezultatus ir kokių problemų gali išvengti. 25 Atliekant finansinę veiklos analizę, daţniausiai naudojamasi Statistikos departamento ir Nacionalinės vertybinių popierių birţos parengtomis finansinių santykinių rodiklių skaičiavimo metodikomis. Šios metodikos skiriasi keliais aspektais: rodiklių grupėmis, rodiklių skaičiumi, įvardijimu ir vertinimu (Mackevičius, 2007, p. 142). Šiame darbe atliktoje analizėje, gauti rezultatai bus vertinami remiantis specialioje literatūroje ir specializuotose šaltiniuose siūlomais vertinimo lygiais. Mokumo ir likvidumo rodikliai Mokumo analizę svarbu atlikti nuosekliai, apskaičiuojant ir įvertinant santykinius rodiklius, apibūdinančius įmonės trumpalaikį ir ilgalaikį mokumą. Iš gautų rezultatų galima spręsti ne tik apie dabartinę būklę, bet ir apie galimas problemas ateityje. Dėl šios prieţasties svarbu nagrinėti visas tris grupes – apyvartinio kapitalo, trumpalaikio ir ilgalaikio mokumo rodiklius (Mackevičius, Poškaitė, Villis, 2011, p. 94). Trumpalaikio mokumo rodikliai Apyvartinis kapitalas. Kaip teigia J. Mackevičius, D. Poškaitė, L. Villis, „apyvartinis kapitalas – tai trumpalaikis turtas, likęs įmonės ţinioje sumokėjus per vienerius metus visus trumpalaikius įsipareigojimus“. Šis kapitalas yra nuolat įmonės apyvartoje. Jis yra apskaičiuojamas kaip trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų skirtumas. Gautas dydis yra būtina suma, kuri skirta gamybos ir pardavimų lygiui palaikyti. Nuo apyvartinio kapitalo priklauso įmonės galimybės plėsti gamybą, vykdyti savo įsipareigojimus, būti konkurencingai. Priklausomai nuo to, ar įmonės apyvartinis kapitalas kasmet didėja, tada aišku ar įmonės finansinė padėtis pastovi (Mackevičius, Poškaitė, Villis, 2011, p. 96). Trumpalaikio įsiskolinimo koeficientas. Šis rodiklis parodo, kokia yra įmonės turto dalis padengiama trumpalaikėmis skolomis. Rodiklis laikomas geru, jeigu yra maţesnis nei 30 proc., o nepatenkinamas, jeigu didesnis negu 60 proc (Mackevičius, Poškaitė, Villis, 2011, p. 101). Taigi, atliekant trumpalaikio mokumo rodiklių analizę, nereikia daryti vienareikšmiškų išvadų. Svarbu išnagrinėti trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų sudėtį bei struktūrą. Todėl, remiantis buhalterinės apskaitos duomenimis, svarbu išnagrinėti atsargų sudėtį, nustatyti atsargų pavertimo grynaisiais pinigais galimybę bei kruopščiai patikrinti gautinų sumų dydį. Jei gautinose sumose yra daug beviltiškų skolų, tai gali būti, kad didelis bendrojo trumpalaikio mokumo koeficientas neparodys